Pasak N. Mačiulio, suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pernai toliau mažėjo ir yra vienas mažiausių europos Sąjungoje (ES) – kaip ir Lenkijoje, Ispanijoje ar Maltoje, vienai moteriai tenkantis vaikų skaičius pernai vos viršijo 1. Siekiant stabilaus gyventojų skaičiaus (be imigracijos), gimstamumo rodiklis turėtų siekti apie 2,1, tačiau šiuo metu jokia ES valstybė prie šios kartelės nepriartėjusi.
Ar pinigai gali paskatinti gimstamumą?
Ekspertas akcentuoja, kad mažėjantį gimstamumą išsivysčiusios šalyse lemia daugybė priežasčių – ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir pasikeitusios socialinės ir kultūrinės normos bei prioritetai. Pavyzdžiui, praėjusiame amžiuje buvo normalu dviejų kambarių bute auginti du vaikus. Dabar daugeliui tai nebeatrodo kaip patrauklus gyvenimo kokybės standartas, sakė specilaistas.
Finansinė parama šeimoms išlieka svarbi priemonė kovojant su skurdu bei kompensuojant tėvams prarastas alternatyvias pajamas. Tačiau kaip gimstamumo skatinimo priemonė pinigai turi labai ribotą poveikį. Pavyzdžiui, Vengrija taiko vienas dosniausių šeimos ir vaikų paramos finansines priemones, tam skiria apie 5 proc. BVP. Tačiau gimstamumas krenta (...).
Finansinė parama šeimoms išlieka svarbi priemonė kovojant su skurdu bei kompensuojant tėvams prarastas alternatyvias pajamas. Tačiau kaip gimstamumo skatinimo priemonė pinigai turi labai ribotą poveikį, socialiniame tinkle rašė N. Mačiulis.
„Pavyzdžiui, Vengrija taiko vienas dosniausių šeimos ir vaikų paramos finansines priemones, tam skiria apie 5 proc. BVP. Tačiau gimstamumas krenta ir ten – prieš kelerius metus siekęs 1,6, pernai nukrito iki 1,3 vaiko vienai moteriai. Tai nereiškia, kad nereikia remti šeimų, ypač daugiavaikių, ar ieškoti tvarių priemonių būsto įperkamumui padidinti. Tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad dėl to pamatysime iš esmės besikeičią gimstamumo statistiką.“
Ar mažas gimstamumas tikrai yra didelė tragedija?
Europoje yra ne viena valstybė, kurioje gyvena mažiau gyventojų nei Lietuvoje, bet iki šių šalių konkurencingumo ir gyvenimo kokybės mums dar toli. Ekspertas teigė, kad darosi vis akivaizdžiau, jog gyventojų skaičiaus sureikšminimas yra praėjusio amžiaus technologijų, ideologijų ir aktualijų reliktas.
„Dažniausiai gyventojų skaičiaus stabilumas arba augimas įvardinamas kaip būtina sąlyga ekonomikos augimui ir klestėjimui. Taip, gyventojų skaičius yra svarbus ir kaip darbo pasiūlos, ir kaip visuminės paklausos veiksnys. Vis tik maža ir atvira Lietuvos ekonomika augo ir augs ne dėl to, kad čia bus daug vartotojų – didžioji dalis mūsų progreso ir klestėjimo priklauso nuo išorinio konkurencingumo, gebėjimo eksportuoti prekes ir paslaugas į kitas pasaulio šalis (pirmiausiai – ES).
Darbo jėgos pasiūla vis dar aktuali kai kuriuose sektoriuose – kas penkta įmonė teigia, kad jų plėtrą riboja darbuotojų trūkumas. Vis tik vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ši problema taps vis mažiau aktuali. Naujausi dirbtinio intelekto modeliai savo gebėjimais vis mažiau atsilieka nuo žmonių ir vis dažniau sėkmingai perims ne tik nuobodžiausius rutininius darbus. Jie jau dabar kuria programinę įrangą, analizuoja duomenis, kurią muziką ir daro daug ką, kas prieš kelerius metus atrodė išskirtinė žmogaus intelekto prerogatyva“, – dalijosi įžvalgomis specialistas.
Lygiagrečiai vyksta ne mažiau įspūdinga robotų humanoidų technologinė revoliucija. Jei kažkam kyla abejonių dėl jų progreso, rekomenduoju pažiūrėti šių metų robotų olimpinių žaidynių epizodus. Jų kaina mažėja, jie vis dažniau daro vis sudėtingesnes ir ne tik rutinines užduotis, dirba ne tik sandėliuose ar gamyklose, bet ir, pavyzdžiui, slaugos namuose.
Teko girdėti kai kurių ekonomistų pasvarstymus, kad su žemu gimstamumu „neturėsime pakankamų karinių pajėgumų“. Bijau, kad iš kojinės traukiant tokius argumentus gimstamumo nepaskatinsime, priešingai. Beje, pasibaigus robotų olimpinėms žaidynėms, Kinijos liaudies išlaisvinimo armija paragino tyrėjus sutelkti dėmesį į greitesnį šių įspūdingų technologijų adaptavimą kariuomenės poreikiams. Taigi, net ir šioje liūdnojoje gyvenimo realybėje technologijos perims žmogaus vaidmenį.
Pasak specialisto, keistis turi ne gyventojų prioritetai, o viešasis sektorius
Lengviau pasakyti, kad „skatinsime gimstamumą“, nei imtis esminių struktūrinių reformų, kurių reikalauja mažėjanti ir amžėjanti visuomenė. Jei valstybė turi mažiau gyventojų, mažiau dirbančiųjų ir mažiau mokesčių mokėtojų, atitinkamai lieknėti ir tapti efektyvesniu turi ir visas viešasis sektorius, rašė jis.
Svarbiau – ne skaičius, o kokybė
Prisipažinus, kad vaikų gimdymas yra labai asmeninis sprendimas, nepasiduodantis politikų raginimams, prašymams ir skatinimams, galima pereiti prie esminių problemų identifikavimų ir jų sprendimo. Kadangi gyventojų, ypač darbingų, skaičius Lietuvoje mažės, galima aiškiau pamatyti kur turi būti sutelktos visos pastangos – į švietimą. Jei gimsta mažiau vaikų, turime mažiau moksleivių ir studentų, turime investuoti (ne tik pinigus) į tai, kad kiekvienas jų taptų konkurencingas kūrėjas, sprendimų priėmėjas, problemų sprendėjas.
Deja, būtent čia mes esame turime daugiausiai neišspręstų problemų (...).
„šalies demografinė struktūra yra svarbi, tačiau gyventojų skaičius nėra nei lemiantis, nei svarbiausias šalies ekonominės sėkmės kriterijus. Kokybiškas švietimas, atsakingas viešųjų išteklių naudojimas, pažangiausių technologijų diegimas – visa tai gali užtikrinti tolimesnį Lietuvos progresą net ir nesulaukiant pakankamo gimstamumo“, – apibendrindamas akcentavo ekspertas.
Daugiau galite skaityti čia:
Naujausi komentarai