Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje siekė 45 Eur/MWh. Elektros kainų augimą, „Litgrid“ teigimu, lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos ir sumažėjusi saulės elektrinių gamyba.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje vietos gamyba padengė net 98 proc. poreikio, kuris mažėjo dėl vėsesnių orų ir laisvadienio pirmadienį. Vien vėjo jėgainės pagamino daugiau nei pusę šalies poreikio, tačiau elektra šiek tiek pabrango. Prie to prisidėjo aukštos elektros kainos Centrinėje Europoje ir Švedijos pietuose. Pastaruoju metu Europoje dėl atsinaujinusių karinių veiksmų Irane stebimos iki 50 Eur/MWh išaugusios gamtinių dujų kainos. Gamtinės dujos vis dar turi didelę reikšmę elektros kainoms. Šį poveikį iš dalies pajutome ir Lietuvoje, nors gamtinių dujų elektrinių generacija šalyje praėjusią savaitę buvo minimali“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus ekspertas Jonas Žemaitaitis.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 6 proc. nuo 252 iki 236 gigatvatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 98 proc. šalies poreikio, o bendrai šalyje buvo pagaminta 231 GWh – 6 proc. mažiau nei prieš savaitę.
„Litgrid“ duomenimis, daugiausia elektros energijos per savaitę sugeneravo vėjo elektrinės. Jų gamyba padidėjo 14 proc. nuo 104 GWh iki 119 GWh. Saulės elektrinių generacija sumažėjo 28 proc. nuo 95 GWh iki 68 GWh, hidroelektrinės pagamino – 18 GWh, šiluminės jėgainės – 16 GWh o kitos elektrinės – 9 GWh.
Bendras importo kiekis sumažėjo 8 proc. nuo 81 GWh iki 75 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 65 proc. importuoti iš Latvijos, 24 proc. iš Švedijos ir 12 proc. iš Lenkijos. Tuo metu 64 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 25 proc. į Lenkiją, o likę 11 proc. į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 55 proc. Lenkijos kryptimi ir 32 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 40 proc. Švedijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi.
Naujausi komentarai