Liepos 13–19 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 17 proc. iki 100 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji siekė 96 eurus, o Estijoje – 51 eurą.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, jog saulės elektrinės pagamino net 50 proc. visos šalies elektros, bet vidutinė savaitės kaina augo, o didžiausios įtakos tam turėjo net 48 proc. sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba.
„Penktą savaitę iš eilės Lietuvoje elektros kainos buvo mažesnės nei Švedijoje. Baltijos šalyse dienos metu pavyko išvengti aukščiausių kainų – saulės elektrinių gamyba padengdavo didžiąją dalį vartojimo ir mažindavo brangesnės elektros gamybos bei importo poreikį, dėl to elektros kaina vidutiniškai siekdavo apie 10-20 eurų už MWh“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 5 proc. iki 248 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 87 proc. šalies poreikio.
Praėjusią savaitę buvo pagaminta 217 GWh elektros – 6 proc. mažiau, o daugiausiai jos gamino saulės elektrinės – jų gamyba padidėjo 57 proc. iki 107 GWh (50 proc. visos pagamintos elektros). Vėjo elektrinių generacija sumažėjo 48 proc. iki 61 GWh (28 proc.). Hidroelektrinės ir šiluminės jėgainės pagamino po 20 GWh (po 9 proc.), kitos elektrinės – 9 GWh (4 proc.).
Elektros importas per savaitę padidėjo 31 proc. iki 98 GWh: 73 proc. – iš Latvijos, 22 proc. – iš Švedijos ir 5 proc. – iš Lenkijos.
Eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 3 proc. iki 72 GWh: 61 proc. – į Švediją, 32 proc. – į Lenkiją, o likę 7 proc. į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 72 proc. Lenkijos kryptimi ir 19 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 38 proc. Švedijos kryptimi ir 19 proc. Lietuvos kryptimi.
Naujausi komentarai