Pasak jos, rugpjūčio rezultatas jau yra ne vieno mėnesio svyravimas, o platesnės nuo pavasario matomos lūkesčių silpnėjimo dalis.
„Penkių mėnesių dinamika jau rodo gana aiškią kryptį – pramonės įmonių lūkesčiai silpnėja. Rugpjūčio rezultatas nėra didelis kritimas, tačiau jis svarbus tuo, kad liepą matyta stabilizacija neįsitvirtino. Pramonės įmonės ir toliau veikia aplinkoje, kurioje išorės paklausa atsigauna lėtai, konkurencija tarptautinėse rinkose išlieka labai didelė, o investiciniams sprendimams reikia daugiau aiškumo“, – pranešime teigė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Šių metų pradžioje PLI kilo nuo 49,1 punkto sausį iki 51,15 punkto kovą, tačiau nuo balandžio kryptis pasikeitė – per penkis mėnesius indeksas sumažėjo beveik 4 punktais, o vienintelis nedidelis pagerėjimas fiksuotas liepą, kai jis ūgtelėjo 0,12 punkto.
„Rugpjūtį matome gana įdomų persigrupavimą. Sektoriai, kurie iki šiol demonstravo stipriausius lūkesčius, šiek tiek prarado pagreitį, o dalyje silpniausių sektorių nuotaikos pagerėjo. Tačiau kol kas tai nėra pakankamai stiprus pagerėjimas, kad pakeistų bendrą pramonės vaizdą“, – pranešime teigė LPK ekonomistė Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Pasak jos, Lietuvos pramonės galimas atsigavimas priklausys nuo paklausos eksporto rinkose.
„Ruduo šiuo požiūriu bus labai svarbus. Lietuvos pramonė yra stipriai priklausoma nuo eksporto, todėl vien vidaus paklausos nepakanka tvaresniam jos atsigavimui. Reikės matyti aiškesnį pagrindinių Europos rinkų, ypač Vokietijos pramonės, atsigavimą. Kartu vis svarbesnis tampa Lietuvos įmonių gebėjimas konkuruoti ne kaina, o produktyvumu, technologijomis ir didesne kuriama pridėtine verte. Būtent todėl investicijų dinamika artimiausiu laikotarpiu bus ne mažiau svarbi nei eksporto paklausos pokyčiai“, – pabrėžė ekonomistė.
Lietuvos pramonėje išlieka labai dideli skirtumai tarp atskirų sektorių – iš pagrindinių į indeksą įtraukiamų pramonės šakų 50 punktų ribą rugpjūtį viršijo tik dvi – kompiuterinių, elektronikos ir optikos (60,13 punkto) bei metalo (55,2 punkto) gaminių gamyba tačiau per mėnesį jų indeksas sumažėjo atitinkamai 3,23 ir 1,45 punkto.
Dar ryškesnis pokytis matomas kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje – nuo 52,15 punkto liepą iki 48,22 punkto.
Tuo metu dalyje iki šiol silpniausius lūkesčius demonstravusių sektorių rugpjūtį fiksuotas pagerėjimas: chemikalų ir chemijos produktų gamybos PLI padidėjo 4,33 iki 33,45 punkto, tekstilės – 3,93 punkto iki 46,85, drabužių siuvimo – 2,63 punkto iki 46,78, baldų gamybos – 2,25 punkto iki 48,85, gumos ir plastiko gaminių – 2 punktais iki 43,35, medienos – 1,83 iki 48,1 punkto.
Naujausi komentarai