Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad nors gyventojų finansinė padėtis išlieka gera, jų lūkesčiai dėl ekonomikos yra prasčiausi per pastaruosius kelerius metus. Tam įtakos turi išaugusios kainos ir geopolitinis neapibrėžtumas.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas (toliau – A. I.), finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas (toliau – M. D.) ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas (toliau – A. S.).
– Lietuvos bankas akcentuoja, kad gyventojų finansinė padėtis yra gera, bet nuotaikos suprastėjusios. Ar jūs tai pastebite?
– A. I.: Iš dalies taip, bet netrukus paskelbsime, kad geriname makroekonomines prognozes. Neskubame įžvelgti daug negatyvo dėl karo Irane, nes ekonominė situacija yra šiek tiek geresnė, nei tikėjomės šio konflikto pradžioje.
Tai galima parodyti keliais pavyzdžiais. Manome, kad pramonės, kuri yra ir didžiausias darbdavys, ir vienas didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių, augimas tik spartės. Matome, kad labai atsigauna vidaus vartojimas – tam įtakos turi gyventojų finansinė padėtis ir pensijų reforma.
Kol kas neskubame karpyti prognozių. Jas sumažinome karo Irane pradžioje, nes tada tikėjomės, kad ekonomikos augimas sieks 2,6 proc. Dabar manome, kad yra pagrindo kalbėti apie maždaug 2,9 proc. augimą.
Aišku, paprastam žmogui tai galbūt nėra labai svarbu, bet manome, kad dėl to didės gyventojų perkamoji galia. Atlyginimų augimas turėtų siekti apie 7,5 proc., o infliacija – šiek tiek mažiau nei 6 proc.
– Ar žmonės jau išleido pinigus, atsiimtus iš antrosios pensijų pakopos?
– A. I.: Ne visi žmonės tuos pinigus iššvaistė. Nėra labai daug prastų naujienų, nes matome, kad didžioji dalis žmonių planavo šias lėšas investuoti, pavyzdžiui, pirkti būstą ar investuoti į jo atnaujinimą. Sakyčiau, tai gana protingos investicijos.
Aišku, nemaža dalis planavo tuos pinigus skirti automobiliui atnaujinti, sveikatai, kelionėms ar šiek tiek vartojimui.
– Ar verslas į viską pradeda žvelgti optimistiškiau?
– M. D.: Reikia suprasti, kad pastaroji prognozė buvo skelbta remiantis maždaug mėnesio senumo duomenimis. Tai reiškia, kad tuo metu, kai ji buvo formuojama, nebuvo jokių užuominų apie karo Irane pabaigą. Nebuvo ir užuominų, kad naftos kaina reikšmingai nukris, kaip dabar krenta. Todėl prognozė buvo pesimistiškesnė. Ko gero, ją teks taisyti į teigiamą pusę.
Verslas mato potencialą. Reikia suprasti, kad lygiai taip pat, kaip Irano karas stabdė ekonomiką, dabar vyksta atvirkštinis procesas. Visi pradeda greičiau bėgti, nes mato, kad procesai juda. Ko gero, optimizmo bus daugiau.
Pavyzdžiui, Europoje automobilių pramonė praėjusį mėnesį pardavė 3 proc. daugiau automobilių nei prieš metus. Balandį augimas siekė 5 proc. Tai nėra pirmo būtinumo prekė – automobilį galima naudoti ilgiau, o jei nėra pinigų, galima važinėti ir senu.
Vienintelis šalutinis efektas – turėsime daugiau nei 5 proc. siekiančią infliaciją. Ji bus viena didžiausių Europoje. Tačiau tai tradiciškai yra šalutinis mūsų greito judėjimo produktas.
– Ar nauja koalicinė sutartis kaip nors susijusi su ekonomikos prognozėmis?
– A. S.: Jeigu paskaitytumėte tą susitarimą, ten daugiau kalbama apie šeimas, demografiją, nacionalinį saugumą. Apie skurdą ir atskirtį kalbos nėra.
– A. S.: Aišku, džiaugiuosi tuo, ką sako specialistai, kad nuotaikos krypsta į gerąją pusę. Džiaugiuosi, kad didelės panikos nebuvo. Turint omenyje, kad gyvensime su deficitiniu biudžetu, bet koks papildomas minusas tik padidina galvos skausmą, o ne jį sumažina.
Bent jau Artimuosiuose Rytuose pasirašyti dokumentai leidžia iš karto matyti, kad nafta atpigo beveik 50 JAV dolerių. Tikėkimės, kad tai atsispindės ir degalinėse, o antrinis infliacijos šuolis galbūt bus mažesnis.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai