Per statistikos prizmę
Nors statistiniai signalai nevienareikšmiai, antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika pademonstravo itin stiprų rezultatą, sako „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Savo komentare ji atkreipia dėmesį, kad, Lietuvos duomenų agentūros duomenimis, šalies realus bendrasis vidaus produktas (BVP) per ketvirtį paaugo 1,7 proc., o metinis BVP pokytis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, siekė 4,1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,8 proc.).
„Ekonomikos augimo spartą palaiko šiems metams suplanuotos gausesnės viešosios investicijos, aktyvi būsto rinka ir po šaltos ir vangios metų pradžios atsigavęs statybų sektoriaus pulsas. Matome, kad pastaraisiais mėnesiais dviženkliais metiniais tempais auga visų sričių – ir gyvenamųjų, ir negyvenamųjų, ir inžinerinių statinių statybos – darbų apimtys, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė. – Prie didesnio ekonominio aktyvumo prisidėjo ir gausesnis namų ūkių vartojimas. Kertiniai sektoriniai varikliai: apdirbamosios gamybos, statybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos, transporto ir saugojimo įmonių veiklos.“
Elgsena nesikeičia
Tęsiantis JAV ir Irano konfliktui ir jo sukeltam šokui vilnijant per pridėtinės vertės grandines, Lietuvoje šiemet stebimas išaugęs infliacijos spaudimas. I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad, išankstiniais duomenimis, liepą metinė infliacija jau siekė 5,6 proc.: „Kainų spaudimas ir išaugęs neapibrėžtumas pastaraisiais mėnesiais veikė vartotojų nuotaikas. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis antrąjį ketvirtį buvo žemiausias per pastaruosius trejus metus.“
Vis dėlto namų ūkių vartojimo įpročių pokyčių kol kas nematyti. „Viena vertus, perkamoji galia išlieka stabili, o infliacija veikia tik labai ribotą ratą vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio kategorijų, – aiškina ji. – Kita vertus, žiūrėdami į mažmeninės prekybos rezultatus matome, kad dominuoja momentinis apsipirkimų antplūdis, gyventojams atsiėmus II pakopos lėšas, tai maskuoja bet kokius galimus vartotojų elgsenos pokyčius. Pastaraisiais mėnesiais kilo ir mažmeninės prekybos, ir maitinimo, ir namų ūkius aptarnaujančių paslaugų pardavimai.“
Netipinės aplinkybės
Gamintojų rezultatus veikė neapibrėžtumas dėl besitęsiančios Hormuzo sąsiaurio blokados. Ekonomistės aiškinimu, išaugęs nerimas dėl sąnaudų šoko įtakos produkcijos kainoms pavasarį stipriai suaktyvino tiekimo grandines. „Užsakovai suskubo planuotis sandėlių užpildymą ir tartis dėl palankesnių kainų, kol dar neatsirito žaliavų ir medžiagų infliacijos banga. Dėl šių netipinių aplinkybių pavasarį stebėtas užsakymų ir pramonės produkcijos apimčių šuolis. Jį lydėjo geri transporto ir sandėliavimo paslaugų rezultatai ketvirčio pradžioje. Vėliau silpną gegužę ir vėl keitė stiprus pakilimas birželį“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Ji išskiria, kad tarp sektoriaus lyderių išliko inžinerinės pramonės šakos: kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba ir pagrindinių metalų pramonė. „Plastikinių ir guminių gaminių pagaminta produkcija antrąjį ketvirtį pašoko penktadaliu, sparčiai augo ir statybinių medžiagų pramonė. Sveiku augimu toliau pasižymi medienos ir baldų pramonė, maisto ir gėrimų gamyba“, – vardija ekonomistė.
Nerimo židinys
I. Genytei-Pikčienei nerimą kelia informacijos ir ryšių sektorius. Ši ekonominė veikla pastaraisiais metais buvo vienu kertinių Lietuvos ūkio plėtros variklių. „Vis dėlto šiemet informacijos ir ryšių sektoriaus įmonių pardavimo pajamų (palyginamosiomis kainomis) metiniai pokyčiai buvo neigiami. Bendrą sektoriaus rezultatą į neigiamą teritoriją nutempė beveik trečdaliu kuklesni informacinių paslaugų veiklos rezultatai. Kol kas sunku pasakyti, ar tai laikini, ar struktūriniai pokyčiai“, – komentuoja ekonomistė.
„Šiemet tikimės 3,3 proc. BVP augimo. Šį scenarijų palaiko ekonomiką pasiekiančios viešosios investicijos, nekilnojamojo ir statybų sektoriaus aktyvumas, neblogi transporto ir pramonės rezultatai, – sako I. Genytė-Pikčienė. – Didesnė, nei oficialios institucijos prognozavo, atsiimtų iš II pensijų pakopos lėšų suma suveiks kaip antiinfliacinis skydas. Šios lėšos padės amortizuoti infliacijos šoko padarinius namų ūkiams ir toliau skatins vidaus vartojimo augimą.“
Naujausi komentarai