Kasmet Šveicarijos tarptautinio valdybos instituto sudaromame IMD reitinge Lietuva fiksavo prastesnius įvertinimus pagal visus keturis bendrą vietą lemiančios kriterijus – ekonomikos, valdžios ir verslo efektyvumo ir infrastruktūros, rodo reitingo ataskaita.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas nemano, kad Lietuvos konkurencingumui įtakos galėjo padaryti mokesčių pakeitimai.
„Tikrai tie pakeitimai buvo ganėtinai švelnūs ir nemanau, kad tai galėjo lemti, daryti įtaką šiam konkurencingumo indeksui“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė K. Vaitiekūnas.
Pagal ekonomikos rezultatus Lietuva nukrito per vienuolika pozicijų į 49 vietą (pernai – 38 vieta), pagal verslo efektyvumą – per aštuoniolika pozicijų į 35 vietą (17 vieta), o pagal infrastruktūrą – per aštuonias pozicijas į 34 vietą (26 vieta).
Aukščiausią poziciją šių metų reitinge šalis užima verslo efektyvumo kategorijoje – čia ji nukrito per dvi pozicijas į 25 vietą.
Ataskaitoje pažymima, kad Lietuva patiria sunkumų dėl augančių gynybos išlaidų, būsto įperkamumo problemų, energijos kainų svyravimų, lėto produktyvumo augimo bei senėjančios visuomenės keliamo spaudimo sveikatos bei pensijų sistemoms.
Anot reitingo, Lietuvos konkurencingumas įvertintas 67,3 balo.
Pirmoje vietoje reitinge rikiuojasi Singapūras (100 balų), antroje – Honkongas (95,6 balo), trečioje – Šveicarija (95,3 balo), ketvirtoje – Taivanas (94,3 balo), penktoje – Jungtiniai Arabų Emyratai (94,1 balo).
Tuo metu Latvija šių metų reitinge pakilo per tris pozicijas į 35 vietą, Estija – per tris pozicijas į 28 vietą, Lenkija – per 11 pozicijų į 41 vietą.
IMD reitinge valstybės lyginamos pagal ekonomikos rezultatus, valdžios ir verslo efektyvumą ir infrastruktūrą.
Šalims pateikiami vertinimai skalėje nuo mažiausiai konkurencingos (0 balų) iki labiausiai konkurencingos (100 balų).
Ministerija: prastą konkurencingumo reitingą lėmė ne tik vidaus ekonomikos, bet ir geopolitiniai veiksniai
Šiemet pasauliniame konkurencingumo reitinge Lietuvai nukritus 13 pozicijų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) teigia, kad tai lėmė daugiau nei šalies ekonomikos augimas ar inovacijų lygis – įtakos turėjo ir geopolitinė įtampa, prekybos trikdžiai bei suprastėję verslo lūkesčiai.
Kasmetiniame Šveicarijoje įsikūrusio Tarptautinio vadybos plėtros instituto konkurencingumo reitinge, kuriame vertinamos 70 valstybių, Lietuva šiemet nukrito iš 21 vietos į 34, iš viso surinkusi 67,3 balus iš 100.
Pasak ministerijos, valstybių pozicijos vis daugiau įtakos daro augantis geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų svyravimai, investicijų aplinka, talentų prieinamumas ir institucijų patikimumas.
„Vadovų apklausose Lietuva išsiskyrė itin aukštu ekonominio neapibrėžtumo vertinimu: net 95,2 proc. apklaustų vadovų nurodė, kad verslo pasitikėjimą labiausiai mažina neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų“, – išplatintame pranešime sako ministerijos ekonomistas Titas Budreika.
„Tai leidžia manyti, kad rezultatą paveikė ne tik vidaus ekonomikos rodikliai, bet ir geopolitinė įtampa, prekybos trikdžiai bei suprastėję verslo lūkesčiai“, – tikina ekonomistas.
Jo teigimu, tai patvirtina ir faktas, kad anksčiau turėtas pozicijas prarado tokios ekonomikos kaip Šveicarija, Suomija, Islandija, Norvegija.
„Tai rodo, kad konkurencingumas tampa vis jautresnis tiek pasauliniams ekonominiams procesams, tiek verslo lūkesčiams“, – teigia ekonomistas.
Pasak T. Budreikos, suprastėjusį Lietuvos reitingą reikia vertinti suprantant, kad trečdalis jo balų priklauso nuo „minkštųjų“ rodiklių, surenkamų apklausų būdu, kurie pastaraisiais metais šalyje iš tiesų reikšmingai suprastėjo.
„Likusi dalis indekso priklauso nuo faktinių duomenų, pagal kuriuos Lietuva vis dar yra konkurencinga. Skirtumai tarp šalių yra nedideli, o visi rodikliai turi vienodą svorį, todėl net ir nedideli balų pokyčiai gali lemti reikšmingus vietos pasikeitimus“, – nurodo jis.
Ministerijos teigimu, dalis šalies verslų iš tiesų susiduria su konkurencingumo problemomis, ypač – žemesnės pridėtinės vertės prekių segmente, tam ministerijoje parengtas priemonių planas, Seime registruoti Pelno įstatymo pakeitimai.
„Svarbiausia stebėti ne vien metinius reitingų pokyčius, bet ir ilgalaikes ekonomikos transformacijos tendencijas“, – nurodo EIM.
Naujausi komentarai