Kitaip nei iki šiol, infliaciją Lietuvoje šįkart skatina ne tik išoriniai veiksniai, bet ir vidaus sprendimai. Didelę įtaką daro į ekonomiką įliejamas pinigų kokteilis. Vienas jo ingredientų – antrosios pensijų pakopos lėšos. Labai tikėtina, kad gyventojai išsiims apie 40 proc. sukauptų lėšų, o tai reikštų papildomus maždaug 4 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikoje.
Prie to prisideda ir rekordinės ES paramos lėšos, kurios taip pat siekia beveik 4 mlrd. eurų ir sparčiai augančios investicijos į krašto apsaugą – apie 5 mlrd. eurų. Vadinasi, vien šie trys veiksniai sukuria didžiulį papildomos paklausos impulsą, kuris savaime kelia kainas. Kitaip tariant, Lietuvoje šiuo metu aktyviai kūrenamas infliacijos laužas.
Dar vienas veiksnys – geopolitinė situacija. Nors Lietuva mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro nei daugelis kitų Europos valstybių, naftos kainų šuoliai vis tiek veikia bendrą kainų lygį – per transportą, logistiką ir galiausiai vartojimo prekes. Jei energijos išteklių kainos išliks aukštos, galime sulaukti domino efekto – dėl jų pradės kilti ir maisto kainos, kaip jau stebėjome 2022 m.
Maisto kainų augimą Lietuvoje vis labiau lemia ne tiek žaliavų brangimas, kiek stipri vidaus paklausa. Gyventojų pajamos auga, vartotojai linkę išleisti daugiau, todėl didieji verslai turi erdvės kelti kainas. Tai paaiškina, kodėl, net ir mažėjant kai kurių žemės ūkio produktų supirkimo kainoms, galutinės kainos parduotuvėse išlieka aukštos arba net toliau kyla. Pvz., Lietuvoje vartojimo prekių kainų lygis praeitais metais jau siekė apie 95 proc. ES vidurkio, o paslaugų – apie 70 proc.
Įdomu tai, kad panašias tendencijas matome ir kaimyninėse šalyse. Tarkime, Estijoje maisto kainų lygis jau pasiekė ar net viršijo Suomijos lygį. Lietuva kol kas išlieka arti ES vidurkio, tačiau, esant dabartiniam kainų augimo tempui, galime greitai jį peržengti.
Šiandien svarbiausias klausimas – ne tik ar kainos kils, bet ir kaip greitai prie jų prisitaikys gyventojų pajamos ir visa ekonomika.
Todėl vis labiau tikėtina, kad artimiausiais metais Lietuva taps viena brangiausių valstybių regione. Tai nebūtinai neigiamas reiškinys – kainų augimas iš dalies atspindi ir augančias pajamas, taip pat ekonomikos brandą. Tačiau problema atsiranda tuomet, kai kainos auga greičiau nei produktyvumas ar dalies gyventojų pajamos.
Todėl šiandien svarbiausias klausimas – ne tik ar kainos kils, bet ir kaip greitai prie jų prisitaikys gyventojų pajamos ir visa ekonomika. Jei balansas išliks, Lietuva gali sėkmingai pereiti į aukštesnio kainų ir pajamų lygio ekonomiką. Jei ne – didesnė infliacija taps ne stiprybe, o iššūkiu.
Naujausi komentarai