Vos atsidarius durims, čia pradeda dirbti dešimtys elektros rijikų: orkaitės, griliai, kavos aparatai, šaldytuvai, ventiliacija.
Maisto turgus būtent vasarą elektros suvartoja daugiausia.
„Net 60 tūkstančių kilovatų vasaros metu, o žiemą, kai veikla didesnė, – 20 tūkstančių kilovatų“, – sakė „Balto tilto“ vadovas Gediminas Balnis.
Ir ši vieta – ne išimtis. Nuo balandžio iki birželio elektros vartojimas padidėjo septyniais procentais, o ir likusią vasarą augimas nesustoja.
„Matoma tendencija, kad šiltuoju metų laikotarpiu, ypač ateinant karščio bangoms, vartojimo pikai auga“, – teigė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
„Nepaisant to, kad pernai liepa buvo šiltesnė nei šiemet, šiemet elektros vartojimas yra didesnis“, – komentavo Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Daugiausia elektros papildomai sunaudoja verslas: gamyklos, sandėliai, prekybos centrai, restoranai.
„Mūsų veikloje elektros sąnaudos nėra didelės – tik 1,5 proc., bet vis tiek tai didelė suma, nes pelningumas toks mažas, kad net 1,5 proc. yra dideli pinigai“, – aiškino G. Balnis.
Netaupo ir gyventojai. Pavyzdžiui, vien liepą lietuviai įregistravo rekordiškai daug – pustrečio tūkstančio – elektromobilių.
„Didėja elektromobilumas, apskritai didesnė elektrifikacija, gyventojai daugiau įsirengia ir šilumos siurblių, kondicionierių“, – vardijo A. Bagočiutė.
Elektros reikia vis daugiau, bet energetikai ramina – jos nepritrūks.
„Mes esame pasiruošę patenkinti iki 50 procentų vartojimo augimą per artimiausius 5–6 metus“, – tikino P. Kozlovas.
Tam yra priežastis. Lietuva pati pasigamina vis daugiau elektros. Liepą praktiškai nereikėjo pirkti elektros iš kitų šalių – viską padarė saulė ir vėjas.
„Mes pasigaminame vis daugiau ir dažniau patenkiname vartojimo poreikį“, – pabrėžė A. Bagočiutė.
Kai saulės ir vėjo daug, keičiasi ir elektros kainos.
„Viskas apsivertė aukštyn kojomis. Anksčiau dieną elektros kaina būdavo didžiausia, naktį – mažiausia, o visą šią vasarą viskas yra atvirkščiai“, – pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Bet esminė bėda išlieka – elektros kainos vis dar smarkiai šokinėja.
„Ne visada, kai mums labiausiai reikia elektros, tuo pačiu metu ji ir gaminama“, – pažymėjo A. Bagočiutė.
Vieną vasaros dieną elektros kilovatvalandė kainuoja eurą, kitą – kone nieko.
„Šiandien turbūt trečia diena iš eilės, kai praktiškai visomis valandomis energija yra ypač pigi. Didmeninė kaina jau trečią dieną sukasi apie centą“, – sakė P. Kozlovas.
Maisto turguje šią vasarą elektra netgi du su puse karto brangesnė nei pernai. Bet vis tiek didžiausias nerimas – kas bus atšalus orams.
„Su nerimu laukiame šaltesnio laikotarpio. Tendencijos rodo, kad brangiausia elektra būna žiemos mėnesiais“, – teigė G. Balnis.
Tačiau tai dar nereiškia, kad sąskaitos už elektrą mažės, net jei elektros dabar gaminama sočiai.
„Sakyti, kad energija reikšmingai atpigtų, – nematyčiau tokių prielaidų. Bet nematyčiau ir prielaidų, kad ji reikšmingai brangtų, nebent kiltų krizės“, – aiškino P. Kozlovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Elektros kainą lemia ne tik tai, kiek jos pasigaminame Lietuvoje. Svarbu ir tai, kiek kainuoja dujos.
„Dujos šiais metais, palyginti su pernai, pabrangusios, o tai atsispindi ir mūsų sąskaitose“, – komentavo A. Bagočiutė.
O dar – prastas signalas iš dujų saugyklų. Europa pamiršo padaryti namų darbus.
„Dujų saugyklų užpildymo rodikliai Europoje yra vieni žemiausių per pastaruosius trejus metus“, – pažymėjo P. Kozlovas.
Dabar Europos dujų saugyklos užpildytos vos 60 procentų, nors įprastai turėtų būti bent 80 procentų.
Naujausi komentarai