Svogūnus nukapojo kruša
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Simona Marmienė tikina, kad visos daržovės tikrai nepaskęs, ūkininkai kaip nors suvaldys situaciją – ne pirmi metai tokie klimato išbandymai, nuolat tenka prisitaikyti prie vienokių ar kitokių bėdų. „Situaciją sunkina tai, kad pavasaris buvo ilgas, šaltas, todėl vėlavo sodinimas, – pasakoja S. Marmienė. – Dabar dažną regioną vargina ilgalaikis lietus, liūtys, o kai kur net ir kruša. Joniškio rajono ūkininko Vincento Lataičio ūkyje kruša visiškai nukapojo apie 45 ha svogūnų laiškų. Šiuo metu dar neaišku, ar augalai sugebės atauginti lapiją ir suformuoti kokybišką derlių, todėl galutiniai padariniai paaiškės tik vėliau. Vis dėlto yra reali rizika, kad dalis svogūnų derliaus bus prarasta.“ Laimė, ūkininkas buvo apdraudęs pasėlius, todėl nuostoliai gali gerokai sumažėti. Nuo krušos rizikos daržovių augintojai gali apsidrausti, nuo lietaus, liūčių – nedraudžiama.
Ar bus kompensuojami ūkininkų dėl orų patirti nuostoliai, greičiausiai priklausys nuo savivaldybių, jeigu jos lokaliai paskelbs ekstremaliąsias situacijas.
Praradimai jau dabar dideli
Praėję metai buvo labai geri daržovių augintojams. Sodininkai, grūdų augintojai išgyveno nelengvus laikus, o daržovių užaugo pakankamai. Vargu, ar šiemet jų pakaks, ir nežinia, kokia bus jų kaina. Svarbu, kokia bus vasaros pabaiga. Jeigu orai pasitaisytų ir daržovių neskandintų lietus, dalis jų laukuose dar atsigautų. Vis dėlto nuostolių ir dabar jau labai daug. Pasak S. Marmienės, Kauno rajone esančiame daržovių ūkyje laukuose supuvo net 15 ha salotų, į daržus negalėjo įvažiuoti jokia technika. Teko utilizuoti 52 tūkst. iš Vokietijos parsivežtų salotų sodinukų, nes jų tiesiog nebuvo įmanoma pasodinti.
Kėdainių rajono ūkininko Virgilijaus Kuprevičiaus ūkyje gausūs lietūs kol kas tiesioginių didelių nuostolių nepadarė. Vis dėlto užsitęsusi drėgmė ir staigus oro atšilimas sudarė itin palankias sąlygas plisti ligoms. Kopūstų pasėliuose jau pastebėtas puvinys, o morkose – grybelinės ligos. Dėl sparčiai plintančių ligų ūkininkai bus priversti operatyviai reaguoti ir naudoti daugiau augalų apsaugos produktų, kad pavyktų sustabdyti ligų plitimą ir išsaugoti kuo didesnę derliaus dalį. Tai neišvengiamai didins produkcijos savikainą.
Kelmės rajono ūkininko Algimanto Vaupšo ūkyje lietaus padariniai jau akivaizdūs – dėl užmirkimo žuvo apie 2 ha kopūstų, 3 ha bulvių ir 5 ha burokėlių. Nors bendri nuostoliai kol kas nėra kritiniai, dalis derliaus jau prarasta.
Situaciją sunkina tai, kad pavasaris buvo ilgas, šaltas, todėl vėlavo sodinimas. Dabar dažną regioną vargina ilgalaikis lietus, liūtys, o kai kur net ir kruša.
Didelių nuostolių patyrė ir Šiaulių rajono ūkininkas Julius Šateika. Per septynias paras liepos pirmojoje pusėje jo ūkyje iškrito daugiau kaip 70 mm kritulių, o pasėlius papildomai nusiaubė kruša. Ji pažeidė apie 58 ha svogūnų – praktiškai neliko sveikų laiškų. Dėl pažeidimų sparčiai plinta ligos, svogūnai lėčiau vystosi ir bręsta, todėl tikėtina, kad derlius bus mažesnis. Tikslų nuostolių mastą įvertinti dar anksti, tačiau jau dabar aišku, kad krušos padariniai bus reikšmingi.
Šalčininkų rajone situacija kiek palankesnė, nes čia smėlingas dirvožemis, greičiau sugeriama drėgmė.
Šiuo metu darbai laukuose nuimant daržoves dar tik įsibėgėja. Kai kurios daržovės dar auga, bus nuimtos rudeniop, tada ir bus aiškesnis derlius, kol kas prognozuoti labai sunku. Jeigu ir pasitaisytų orai, jau padaryta daug nuostolių, o ir ligų taip greitai nepagydysi, todėl gali nukentėti kokybė.
Lieka tik melstis
Giedrių Greičių, bulves auginantį Tauragės apskrityje, Jurbarko rajone, pokalbiui pagauname visą suplukusį laukuose. „Skęstame, – sako G. Greičius. – Prarasime 80 proc. bulvių plotų.“ Iš viso Nacionalinės kokybės produkto (NKP) sertifikatą turinčiame ūkyje pasodinta apie 90 ha bulvių. NKP reškia, kad auginama produkcija yra geresnės kokybės nei paprastame chemizuotame ūkyje užauginta produkcija.
„Sustabdėme ankstyvųjų bulvių kasimą, nes neįvažiuoja technika, – pasakoja ūkininkas. – Jeigu lietus nesiliaus, tai derlius tikrai bus labai labai mažas. Bulvės neauga vandenyje, jos tiesiog supus.“
Paklaustas, ar dar galima kaip nors išgelbėti bulvių derlių, G. Greičius tik juokauja: „Taip, galima – eisime į bažnyčią melstis geresnių orų.“
Trūksta darbo jėgos
Prastas oras – ne vienintelė problema ūkininkaujantiems. Vargina nuolatinė darbo jėgos trūkumo problema. „Regionuose mažėja darbo jėgos, – sako LDAA direktorė. – Įtakos turi gyventojų amžėjimas: vyresnieji, sulaukę garbingo amžiaus, jau negali dirbti, o anksčiau jie dirbdavo ir sezoninius, ir ilgalaikius darbus. Jaunimo yra mažai, visi bėga į miestus, niekas nenori žemės darbų.“ Dėl darbuotojų stokos vėluoja ravėjimo darbai, o prasidėjus derliaus nuėmimui kyla rizika nespėti laiku nuimti užaugintos produkcijos.
Suprantama, žemės ūkyje darbas sunkus, dažniausiai tik sezoninis, todėl norintys dirbti pirmiausia ieško nuolatinio gerai apmokamo darbo. Kita vertus, didelė kaimų problema – žalingi įpročiai, kurie stumia žmones gyventi tik iš labai atsitiktinio uždarbio ar iš valstybės mokamų pašalpų. Ūkiuose daug rankų darbo, ypač ekologiniuose, kur beveik nenaudojama cheminių priemonių nuo piktžolių, kur ravima tik rankomis. Ši darbuotojų problema, pasak S. Marmienės, ilgainiui tik gilės. Ji mato vienintelę išeitį – užsieniečių įdarbinimą, nors dėl biurokratinių kliūčių tai padaryti kartais būna labai sudėtinga. Dokumentų tvarkymas – labai ilgas, reikalavimai dideli, kartais sunkiai paaiškinami. Kad ir tai, jog atvažiavęs žmogus gali dirbti tik viename ūkyje. Teks kaip nors spręsti šias problemas, išaiškinti biurokratams, kad įdarbinimo sąlygas reikia lengvinti.
LDAA skelbia, kad, atliktos asociacijos narių apklausos duomenimis, vienam ūkiui šį sezoną vidutiniškai trūksta apie 10–15 sezoninių darbuotojų. Didžiausias darbo jėgos poreikis dar laukia artimiausiais mėnesiais, todėl situacija gali dar labiau komplikuotis.
LDAA vertinimu, vien dėl sezoninių darbuotojų trūkumo ir laiku neatliktų darbų šiemet bus prarasta daugiau kaip 15 proc. lietuviškų daržovių produkcijos. Prie šių nuostolių dar prisideda liūčių, krušos ir kitų ekstremaliųjų oro reiškinių padariniai, todėl bendri šio sezono derliaus praradimai bus dar didesni. Tikslų nuostolių mastą bus galima įvertinti tik pasibaigus sezonui, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šie metai daržovių augintojams yra ypač sudėtingi – derlių vienu metu mažina tiek nepalankios oro sąlygos, tiek kritinis sezoninių darbuotojų trūkumas. Vadinasi, šiemet vartotojus gali pasiekti gerokai mažiau lietuviškų daržovių.
Daržovių supirkimo kainų pokyčiai
2026 m. birželio mėnuo daržovių rinkoje pasižymėjo skirtingomis kainų tendencijomis. Vienų daržovių supirkimo kainos augo dėl ribotesnės pasiūlos ar sezoniškumo, kitų – mažėjo įsibėgėjant derliaus sezonui. Metinis palyginimas taip pat rodo nevienodą situaciją: dalies produkcijos kainos buvo aukštesnės nei prieš metus, tačiau kai kurių daržovių augintojai už produkciją gavo mažiau nei 2025 m. birželį.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, didžiausias mėnesinis kainų augimas fiksuotas baltagūžių kopūstų sektoriuje – vidutinė supirkimo kaina birželį siekė 0,46 Eur/kg ir buvo net 48,4 proc. didesnė nei gegužę. Taip pat padidėjo svogūnų (+30,0 proc.), bulvių (+20,0 proc.), burokėlių (+8,0 proc.), česnakų (+5,0 proc.), svogūnų laiškų (+2,9 proc.) ir baltųjų pievagrybių (+1,4 proc.) supirkimo kainos.
Tuo tarpu dalies produkcijos kainos mažėjo. Didžiausias kritimas užfiksuotas salotų sektoriuje – jų vidutinė supirkimo kaina sumažėjo 29,1 proc. Pomidorų kaina sumažėjo 24,3 proc., smidrų – 20,1 proc., morkų – 13,0 proc., o agurkų – 5,4 proc.
Palyginti su 2025 m. birželio mėnesiu, didžiausias kainų augimas užfiksuotas krapų sektoriuje – jų vidutinė supirkimo kaina buvo net 55,6 proc. didesnė nei prieš metus. Taip pat padidėjo pomidorų (+42,4 proc.), morkų (+33,3 proc.), baltųjų pievagrybių (+7,2 proc.), šviežių bulvių (+7,1 proc.), svogūnų laiškų (+4,9 proc.) ir smidrų (+4,7 proc.) supirkimo kainos.
Dalies daržovių kainos išliko mažesnės nei prieš metus. Baltagūžių kopūstų supirkimo kaina buvo 17,9 proc. mažesnė nei 2025 m. birželį, burokėlių – 15,6 proc., agurkų – 5,4 proc., o česnakų – 0,3 proc. mažesnė.
Šių metų birželis ir liepa daugeliui daržovių augintojų buvo itin sudėtingi ne tik dėl rinkos svyravimų, bet ir dėl nepalankių oro sąlygų. Gausūs krituliai, užmirkę laukai ir dėl to išaugusi ligų plitimo rizika apsunkino pasėlių priežiūrą, o kai kuriuose ūkiuose jau dabar fiksuojami derliaus nuostoliai. Tikėtina, kad šios aplinkybės turės įtakos ne tik produkcijos kiekiui ir kokybei, bet ir artimiausių mėnesių daržovių supirkimo kainoms.
Parengta pagal ŽŪDC inf.
Naujausi komentarai