– Kiek valstybė per metus išleidžia pinigų pašalpoms, įvairioms išmokoms? Kokios pašalpos yra didžiausios? Kiek žmonių Lietuvoje gauna pašalpas?
– 2025 m. (vidutiniškai per mėnesį):
• socialinę pašalpą gavo apie 61,2 tūkst. asmenų (2,1 proc. visų Lietuvos gyventojų), vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui sudarė apie 182 eurus. Išlaidos socialinei pašalpai mokėti sudarė 133,7 mln. eurų;
• būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 137,6 tūkst. asmenų (4,8 proc. visų Lietuvos gyventojų). Išlaidos kompensacijoms teikti sudarė 59 mln. eurų;
• išmoką vaikui (vaiko pinigus), mokamą visiems vaikams, gavo apie 511,1 tūkst. vaikų, o papildomai skiriamą išmoką vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams su negalia gavo apie 143,8 tūkst. vaikų. Išlaidos sudarė 879 mln. eurų;
• nemokamą mokinių maitinimą gavo apie 116,6 tūkst. mokinių, išleista 52,6 mln. eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta apie 48,4 tūkst. mokinių, išlaidos sudarė 6,75 mln. eurų.
Visą informaciją apie socialinę paramą skirtingais gyvenimo atvejais ir paramos dydžius galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) internetinėje svetainėje – Socialinė parama: kas man priklauso?
– Ar, mokant pašalpas, turi įtakos žmogaus turimas turtas, santaupos? Pavyzdžiui, socialinę pašalpą gauna žmogus, kuris turi nekilnojamojo turto. Ar į tai atsižvelgiama skiriant pašalpą?
– Piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms (socialinė pašalpa, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos) skiriama vertinant pajamas ir turtą. Įprastai pajamos paramai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas. Skiriant šią paramą, vertinama turimo turto visuma – nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.).
– Kiek įtakos socialinėms pašalpoms turi atsiimtos sukauptos lėšos iš II pensijų pakopos fondų?
– Pensijų fondų išmokėtos lėšos yra įskaičiuojamos į pajamas ir turtą skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu dėl to gali keistis paramos dydis, o atskirais atvejais žmogus gali laikinai jos netekti. Taip yra todėl, kad, pasitraukus iš pensijų kaupimo ir atgavus sukauptas lėšas, nors ir laikinai, bet keičiasi žmogaus finansinė padėtis, į kurią ir atsižvelgiama tiek skiriant piniginę socialinę paramą, tiek vertinant finansines galimybes gauti socialines paslaugas.
Išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas trimis atvejais: kai žmogus pasitraukė iš pensijų kaupimo, nes jam nustatytas 70 proc. ir didesnis dalyvumo lygis, jei paskirta paliatyvioji slauga, taip pat jei jam diagnozuota sunki liga, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sąraše.
Aktualią informaciją, susijusią su antrosios pensijų pakopos pokyčiais, piniginės socialinės paramos ir socialinių paslaugų galimybėmis, gavus antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšas, taip pat galima rasti SADM interneto svetainės tituliniame lape – aktualijų juosta „Piniginės socialinės paramos ir socialinių paslaugų galimybės, gavus antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšas: dažniausiai užduodami klausimai“, taip pat atnaujintoje speciali dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje gyventojams SADM interneto svetainės polapyje – (II pensijų kaupimo pakopos pokyčiai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
– Rašo skaitytoja: pažįstu moterį, kuri gauna socialinių pašalpų, tačiau tai piktina visus ją pažįstančius žmones, nes ji turi kelių kambarių butą, kuriame gyvena viena, turi susigrąžinusi senelių žemių. Turto gausu, o pašalpas, kompensacijas už šildymą gauna. Ar tai teisinga?
– Kiekvienas atvejis individualus, nežinant konkrečių aplinkybių, tikrai negalima vertinti, ar žmogus turi teisę į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas), ar ne.
Kaip jau minėta, skiriant šią paramą, vertinama turimo turto visuma – nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.). Be to, ši parama skiriama, kai išnaudotos visos pajamų gavimo galimybės, pavyzdžiui, turint kelis nuosavybės teise valdomus būstus, asmuo, siekdamas išnaudoti pajamų gavimo galimybes, turėtų turimą turtą įveiklinti – gali vieną jų nuomoti ir taip gauti pajamų iš turto nuomos.
– Valstybė moka vadinamuosius vaiko pinigus. Moka ir vaiko išlaikymo pinigus (jie pastaruoju metu padidėjo). Tačiau kiek sulaukiama grąžos iš alimentų nemokančių tėvų? Gal galite pateikti šių lėšų santykį?
– Valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka, vadinamieji alimentai iš „Sodros“, nuo 2026 m. liepos 1 d. padidėjo nuo 133,2 iki 185 eurų.
Vaiko išlaikymo išmoka mokama tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti vaiką. Kas mėnesį šią paramą gauna apie 17 tūkst. vaikų, o 2025 m. jai buvo skirta daugiau kaip 23 mln. eurų.
„Sodros“ duomenimis, per 2025 m. iš alimentų nemokančių tėvų ir kitų skolininkų pavyko išieškoti beveik 5 mln. eurų. Tai sudaro apie 21 proc. vaiko išlaikymo išmokoms skirtų lėšų.
2025 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 35,7 tūkst. vaiko išlaikymo išmokų skolininkų, o jų bendra skola valstybei siekė apie 185 mln. eurų.
Kada priklauso pašalpa?
Socialinę pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. neviršija 256,3 euro. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų (įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės išmokos, išmokamos nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams, prilygintiems teisiniams santykiams, ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Šaltinis: SADM
Kokio dydžio?
Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
• skirtumą tarp 1,4 VRP (valstybės remiamų pajamų) dydžio (326,2 euro) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
• skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio ( 279,6 euro) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
• skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ( 256,3 euro) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
• pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį – 256,3 euro;
• antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį – 230,67 euro;
• trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį – 179,41 euro.
Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama, ir kt.
Šaltinis: SADM
Kompensacijos
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.
Skiriant kompensacijas, vertinama asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos ir išlaidų dalis, skiriama išlaidoms už būsto šildymą ir vandenį apmokėti.
Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą ir vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.
Naujausi komentarai