– Kiek lietuviams, perkant maistą ir kitas buities prekes, iš tiesų svarbi kaina, o kiek – patogumas ir išskirtinumas?
– Maisto produktai sudaro labai didelę dalį mūsų būtinųjų išlaidų – iš esmės net penktadalį viso išlaidų krepšelio. Tad kaina tikrai labai svarbi. Neseniai atlikta praėjusių metų apklausa parodė, kad tik 7 proc. lietuvių neieško nuolaidų ir akcijų, o renkasi prekes pilna kaina, neatsižvelgdami į pasiūlą.
– Kur pigiau apsipirkti – prekybos centre, turguje, internete ar nišinėse, išskirtinėse parduotuvėlėse?
– Mūsų stebėjimai ir kainų palyginimai rodo, kad pigiausias ir geriausias būdas – mišrus. Tie, kurie turi laiko, dažnai vyresnio amžiaus žmonės, jau išėję į pensiją, gali ieškoti skirtingų akcijų skirtingose parduotuvėse. Vienur akcija taikoma vaisiams, kitur – pienui, trečioje vietoje – kitam produktui. Sezono metu dar prisideda tiesiogiai iš ūkininko perkama produkcija. Taip galima sutaupyti nemažą sumą. Tačiau didžioji dauguma žmonių tokios prabangos ir tiek laiko neturi, todėl renkasi vieną arčiausiai namų esančią parduotuvę, ieško akcijų ir tuomet sutaupyti pavyksta mažiau.
– Kodėl turguje, kuris iš principo yra derėjimosi vieta, arba nedidelėje parduotuvėje kainos kartais būna net didesnės?
– Vienu atveju kalbame apie tiesiogiai iš ūkininkų perkamą produkciją, kitu – turguose mieste dažnai matome perpardavinėtojus. Jei perkame tiesiogiai iš ūkininkų, galime dar kažkiek pasiderėti. Perpardavinėtojai kartais nustato net didesnę kainą nei prekybos tinklai. Dažnai tai susiję su masto ekonomija – mažiau pagaminama, galbūt produkcija kokybiškesnė nei parduotuvėse, kurios gali sau leisti akcijas. Tačiau kaina nėra vienintelis rodiklis. Perkant maistą svarbiausias turėtų būti kainos ir kokybės santykis. Tai svarbu ir mūsų sveikatai, kad vėliau netektų papildams ar vaistams išleisti daugiau, nei sutaupome pirkdami patį pigiausią maisto produktą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Grįžtant prie kainų, galima sakyti, kad esame įpratinti prie akcijų ir jų medžiojimo, taip siekdami sutaupyti?
– Akcijos lietuvių labai mėgstamos. Tikrai esame prie jų įpratę. Daugelis akcijas medžioja. Kita vertus, dažnai spontaniškai nusiperkame tai, ko visai neplanavome. Praėjusiais metais 60 proc. gyventojų apklausoje sakė, kad, pamatę akciją, priėmė sprendimą pirkti. Jaunesni žmonės taip daro dažniau, o vėliau dalį produktų tenka išmesti. Pagal maisto švaistymą taip pat pirmaujame. Kartais prisiperkame, nes atrodo pigiau, bet jei tų produktų nesunaudojame ir vėliau išmetame, sunku kalbėti apie sutaupymą.
– Ar pasaulyje irgi vyrauja tokios tendencijos? Ar tai priklauso nuo šalies – kad žmonės ieško akcijų ir yra priversti keliauti per kelias vietas, norėdami sutaupyti?
– Lietuvos maisto kainų lygis yra labai artimas Europos Sąjungos maisto kainų vidurkiui. Jis kartais skiriasi vos vienu ar kitu procentu, tačiau pajamos nebūtinai tokios pačios kaip išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse. Todėl maistas Lietuvoje yra gana brangus. Pigimo kol kas nematyti, nes kainos priklauso ne tik nuo antkainių, kaip kartais įsivaizduojame, bet ir nuo pasaulinių žaliavų tendencijų. Yra daug sudedamųjų dalių – atlyginimai, transporto, kuro, energijos išlaidos, kurios rudenį vėl gali kilti. Tad lietuviams greičiausiai dar teks ieškoti akcijų ir būti išradingiems. Galbūt dalį produkcijos užsiauginsime patys, prisiruošime atsargų rudeniui. Mums galbūt tenka paieškoti daugiau, o kai kuriose šalyse gyventojai gali labiau atsipalaiduoti. Vis dėlto nemanau, kad išgyvename blogiausią laikotarpį. Tikėkimės, kad ruduo vėl netaps pabrangimo metu.
Naujausi komentarai