Nauja platforma
Justinas Kiškis ir Rugilė Bausytė daug metų gyveno užsienyje, ten nuomavosi būstą, kol saviškį Lietuvoje nuomavo kitiems, todėl turi patirties abejose nuomos rinkos pusėse. Pastebėję spragų nuomos rinkoje Lietuvoje, jie nusprendė sukurti naują platformą, kuri galėtų palengvinti nuomos procesą ir būstų savininkams, ir norintiems juos išsinuomoti.
R. Bausytės teigimu, šiandien nuomos rinka keičiasi: „Ieškant nuomojamo būsto Lietuvoje vis dar dominuoja tradiciniai skelbimų portalai ir agentai, tačiau nuomininkų bendravimo įpročiai ir poreikiai keičiasi. Vien Vilniuje tūkstančiai žmonių kas mėnesį naudojasi socialinių tinklų grupėmis, norėdami asmeniškiau rasti naujus namus ar nuomininkus. Vis dėlto tokios grupės yra chaotiškos ir gana nesaugios.“
Trečdalis nuomininkų konkuruoja dėl labai mažos dalies būstų, nes vis dėlto tik mažuma nuomotojų leidžia gyventi su gyvūnais.
Pasak jos, yra bent 20 su sostinės rinka susijusių feisbuko grupių. Pati didžiausia iš jų jungia apie 200 tūkst. žmonių, dar penkiose yra apie 100 tūkst. ir daugiau narių. Nors šiose grupėse esantys žmonės visą laiką aktyviai būsto neieško, tai rodo tendenciją, kad vis daugiau žmonių ieško alternatyvų tradiciniams portalams ir agentams. „Stebint elgseną tose grupėse, vis labiau matyti, kad nuomininkai konkuruoja savo profiliais: įkeldami savo nuotraukas, papasakodami, ką veikia gyvenime, kas jiems yra svarbu. Nuomotojams vis labiau rūpi, kas gyvens jų namuose, kokie yra jų įpročiai“, – sako R. Bausytė.
J. Kiškis ir R. Bausytė nusprendė patikrinti, ar ši elgsena veiktų struktūruotoje platformoje ir sukūrė rentum.eu. Čia nuomininkai susikuria paieškos anketas, nuomotojai įkelia būsto skelbimus, o platforma parodo jų suderinamumą, leidžia greitai derinti būsto apžiūras, jų tvarkaraščius, siųsti konkrečius nuomos pasiūlymus. Tai pirma tokio pobūdžio platforma Lietuvoje.
Per mažiau nei tris mėnesius, be jokios reklamos, platforma pritraukė daugiau nei 850 registruotų naudotojų ir per 400 nuomininkų – porų, šeimų, pavienių asmenų – anketų Vilniuje ir Kaune. Planuose taip pat numatyta plėtra į Klaipėdą. Visa tai leidžia manyti, kad nuomos rinkoje pamažu keičiasi konkurencijos logika: nuomininkai konkuruoja ne tik greičiu ar kaina, bet ir savo profiliu, patikimumu ir tinkamumu konkrečiam būstui.
Vis dėlto sauginuoma.lt vadovė Evelina Meiliūnaitė ragina atsargiai žiūrėti į įvairias naujas platformas – nors jų daugėja, jos nebūtinai tinkamai veikia. „Prieš renkantis platformas reikėtų pasidomėti, kokiu būdu nuomininkai tikrinami; kas atsako, jei pateikta informacija yra klaidinga; ar nuomininkas žino, kad jis yra tikrinamas, ar jis davė tokį sutikimą. Svarbiausia, kaip ilgai veikia ta platforma ar kompanija, ir kiek yra realių sėkmės atvejų ar teigiamų atsiliepimų, o ne tik rinkodaros žinučių. sauginuoma.lt dirba jau šešerius metus, todėl tikrai ne kartą esame susidūrę su įvairiomis istorijomis“, – pasakoja E. Meiliūnaitė.
Galios pozicijoje
Nuomotojai šiandien yra reiklūs, bet tai diktuoja pati rinka: jų yra mažiau negu nuomininkų. „Nuomotojai, kurie nuomoja būstus paklausesnėse vietose, tikrai turi pasirinkimą. Šiuo atveju jie yra galios pozicijoje“, – sako R. Bausytė.
E. Meiliūnaitė sako, kad situacija nėra vienareikšmė. „Nuomotojai, kurie tikisi automatiškai diktuoti sąlygas, gali klysti – rinka tampa konkurencingesnė. Laimi tie nuomotojai, kurie siūlo gerą kokybę už pagrįstą kainą ir moka atrinkti patikimą nuomininką, o ne tik didinti kainą. Būsto pirkimas Kaune tikrai augo, kaip ir nekilnojamojo turto (NT) kainos. Pastebėjome, kad dalis nuomininkų jau įsigijo savo būstus, o tėvai, kurie nuomodavo būstus savo vaikams, jau renkasi pirkimą, o ne nuomą“, – teigia E. Meiliūnaitė.
Šiandien nuomos kainos kyla, artinasi rinkos aktyvumo zenitas, kai įsibėgės studentų kraustymasis. „Paklausa tikrai didėja“, – tikina R. Bausytė.
Pvz., Vilniuje paklausiausiu rajonu išlieka Naujamiestis, nors populiarūs ir Žirmūnai bei Antakalnis – vietos, esančios arti centro, senamiesčio, kur galima rasti daugiau žalumos. Kaune didžiausia būstų pasiūla ir paklausa rentum.eu fiksuojama didžiausiame miesto miegamajame rajone Dainavoje, taip pat Žaliakalnyje. „Daug žmonių jau dabar ieško būsto, domisi įvairiais variantais. Pvz., mūsų platformoje yra galimybė pažymėti datas, kada norite įsikraustyti, ir yra tokių žmonių, kurie jau dabar ieško galimybių įsikraustyti rugpjūčio mėnesį. Žmonės stengiasi planuoti iš anksto, nes tinkamo būsto paieškos procesas nėra labai paprastas. Šią tendenciją irgi matome“, – išskiria R. Bausytė.
Anot E. Meiliūnaitės, aktyviausias studentų būsto paieškų laikas yra liepa–rugsėjis, tačiau kai kurie studentai pradeda ieškoti ir gegužę, kad vasarą galėtų ramiai atostogauti. „Studentams svarbiausia vieta ir kaina, tačiau paklausūs ir brangesni butai“, – vardija ji.
Daug sudėtingiau yra su didesnės kvadratūros butais, pvz., keturių kambarių, arba namais. Jų poreikis taip pat yra ir jų trūksta.
Nenusileidžia sostinei
Kaip pastebi E. Meiliūnaitė, Kauno nuomos rinkos tendencijos rodo, kad nuomojamų butų kainos čia beveik nenusileidžia Vilniaus nuomos kainoms. Tačiau parduodami butai Kaune vis dar kainuoja mažiau, todėl yra aktyviai perkami, o investuotojams tai ypač patrauklu.
„Nuomos rinka, kaip visada, svyruoja etapais, o vasara mums – pats darbymetis dėl studentų. Kitais mėnesiais būna įvairiai. Kaune pasiūla tikrai didelė, įprastą būstą susirasti nėra sunku. Daug sudėtingiau su didesnės kvadratūros butais, pvz., keturių kambarių, arba namais. Jų poreikis taip pat yra ir jų trūksta“, – sako E. Meiliūnaitė.
Remiantis „Aruodas.lt“ duomenimis, Kaune per 2025 m. nuomos kainos augo beveik 13 proc. Tai gerokai daugiau nei įprastas 10 proc. augimas, atkreipia dėmesį E. Meiliūnaitė. „Dviejų kambarių buto nuoma naujos statybos name Kaune siekia apie 600–650 eurų per mėnesį, o senos statybos name – 350–500 eurų. 2026 m. tokio nuomos kainų augimo nebebus, nes reikia atsižvelgti ir į didėjančias komunalinių paslaugų kainas“, – teigia ji.
Keblumai dėl augintinių
Jei sostinėje dominuoja pavieniai nuomininkai – studentai, jauni specialistai iš visos Lietuvos, – Kaune aktyviausiai būsto nuomai ieško poros. Pasak R. Bausytės, čia dalis jaunuolių iš savo šeimos namų išsikrausto šiek tiek vėliau, galbūt jau susiradę antrą pusę, todėl norų sąraše dažnai atsiduria atskira virtuvė ar didesnė būsto kvadratūra.
Ji atkreipia dėmesį, kad maždaug trečdalis nuomininkų turi naminį gyvūną: „Vadinasi, trečdalis nuomininkų konkuruoja dėl labai mažos dalies būstų, nes vis dėlto tik mažuma nuomotojų leidžia gyventi su gyvūnais. Visi tie žmonės, kurie turi gyvūnų, yra gana desperatiškoje padėtyje. Jie turi daug mažiau pasirinkimų kur įsikelti ir jei jau randa tokį būstą, kuriame galima gyventi su gyvūnais, yra linkę jame pasilikti ilgiau.“
E. Meiliūnaitė sutinka, kad kebliausioje padėtyje iš tiesų yra nuomininkai su augintiniais: „Mes dažnai sakome: „Kol neturite savo būsto, labai gerai pagalvokite apie augintinį.“ Tačiau yra daug nuomotojų, kurie galiausiai sutinka ir leidžia laikyti gyvūnus. Visur yra komunikacija – tiek su nuomotoju, tiek su nuomininku, ir, žinoma, kompromisai.“
R. Bausytė užsimena ir apie šeimas su vaikais. Tokių nuomininkų rentum.eu yra apie 15 proc. Šiai kategorijai taip pat kartais sunkiau susirasti būstą, nes žmonėms reikia didesnės kvadratūros, o tokio tipo būstų nuomos rinkoje paprasčiausiai yra mažiau. „Be to, tikrai ne visi nuomotojai nori priimti šeimas su vaikais, bet man atrodo, kad tai labai dažnai yra derybų klausimas“, – pastebi ji.
E. Meiliūnaitės darbo praktikoje šeimos su vaikais niekada nebuvo didelė problema. „Jei buto kvadratūra didesnė, suprantama, kad būstas skirtas šeimai ar daugiau nei trims asmenims. Žinoma, mitas apie „neiškraustymą“ su vaikais vis dar egzistuoja ir kai kuriuos nuomotojus stabdo, verčia nerimauti“, – pripažįsta ji.
Daugiau poreikių
Šiandien vis dar dominuoja senesnės statybos namai, tačiau nuomininkai vis dažniau nori įsikraustyti į naujos statybos arba bent jau renovuotą būstą. „Daug nuomininkų pasibaigus šiam šildymo sezonui pageidauja būsto be centrinio šildymo. Žmonės turėjo nemalonios patirties, gavo dideles sąskaitas ir nusprendė, kad daugiau nenori su tuo susidurti“, – pasakoja R. Bausytė.
E. Meiliūnaitė sutinka, kad šių dienų nuomininkas vis labiau vertina ne tik kainą, bet ir būsto energetinę klasę, būklę, taip pat legalų, sutartimi pagrįstą santykį su nuomotoju.
Šią tendenciją pastebi ir R. Bausytė: vis daugiau nuomininkų svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai kai kuriais atvejais padeda gauti tam tikrų kompensacijų, o galbūt tiesiog oficialiai įvertinti nuomotojo ir nuomininko ryšį. „Tačiau nuomotojui kartais trūksta informacijos, ką reiškia tai, kad žmogus deklaruos gyvenamąją vietą jo nuosavybėje, jam kyla klausimų, ar galės nutraukti tokią deklaraciją ir pan. Ne visi nuomotojai supranta, kaip veikia deklaracijos procesas, – situaciją aiškina R. Bausytė.
Pasak jos, daugėja žmonių, kurie viename bute nuomojasi atskirus kambarius. „Nuomos kainos didelės, todėl vis daugiau žmonių kartu nuomojasi būstą ar kambarius. Tai natūralu – turbūt pagal savo biudžetą geriausiu atveju galėtum gyventi labai mažame bute ar studijoje, bet nuomodamasis net ir nedidelį kambarį gali džiaugtis didesne bendra erdve ar atskira virtuve. Beje, kai kuriems tiesiog smagu gyventi kartu, taip susipažinti“, – pasakoja R. Bausytė.
Platforma rentum.eu jau dairosi ir į Klaipėdą. „Iš pradžių norėjome suprasti, ar šis modelis apskritai veikia Vilniuje ir Kaune. Bet iš tiesų jau dabar turime kelis užsiregistravusius nuomininkus Klaipėdoje. Klaipėda tikrai aktuali dėl sezoninių darbų, matome galimybių plėsti veiklą ir ten“, – teigia platformos įkūrėja.
(be temos)