Kauzonas: turi būti skirtas papildomas finansavimas generatoriams įsigyti Pereiti į pagrindinį turinį

Kauzonas: turi būti skirtas papildomas finansavimas generatoriams įsigyti

„turime nuostolių – kritę apie 30 tūkstančių paukščių“
2026-08-26 13:23

Savaitgalį šalyje siautusiai audrai pridarius didelių nuostolių ūkininkams, verslo atstovai sako, kad audra parodė valstybės nepasiruošimą tokioms stichijoms, todėl reikia sprendimų, kaip aprūpinti įmones ir ūkius elektra ilgesnės krizės atveju.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Gytis Kauzonas
Gytis Kauzonas / Asociatyvi R. Riabovo, T. Biliūno / BNS nuotr.

„Nors labai trumpa audra santykinai, bet parodė visišką nepasiruošimą mūsų valstybės krizės atveju (...). Tiesioginių nuostolių turime, paukščiai yra kritę, apie 30 tūkstančių paukščių“, – trečiadienį prieš susitikimą su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika žurnalistams sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.

„Gyvulininkystės sektoriuje nereikia dienų, užtenka kelių valandų, kad turėtumėm nuostolius. Bet yra begalė problemų, susijusių su tuo, kad nebuvo su kuo šnekėt, su kuo komunikuoti“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas ir vienos didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola Group“ valdybos narys Andrius Pranckevičius teigia, jog ūkiams generatoriai yra būtini: „Visi išmokome pamoką.“

„Žinome praktiką kitų Europos šalių, kad jos labai aktyviai prašo Europos Komisijos (paramos žalai atlyginti – BNS). Žinome pavyzdžių, kai Lietuva vėlavo paprašyti ir negavo. Nepadarykime tos klaidos dar kartą, turime tikrai suskubti laiku ir padėti, nes situacija tikrai nepaprasta“, – po susitikimo su ministru žurnalistams teigė A. Pranckevičius.

Pasak jo, dėl prastos grūdų kokybės dalis jų šiemet gali būti netinkami vartoti, todėl kaina augs, o audros padariniai ūkininkams sukelia dar daugiau galvos skausmo.

G. Kauzono teigimu, turi būti skirtas papildomas finansavimas įsigyti generatorių: „Nereiktų šešių tūkstančių kilometrų laidų pakasti po žeme tam, kad turėtumėme elektros krizės atveju.“

Pasak jo, krizės atveju verslui neturint elektros ilgesnį laiką kiltų maisto apsirūpinimo problemų: „Tiesiogiai maisto grandinei galbūt atsiliepti neatsilieps, įmonės tuos nuostolius, kuriuos patyrė, suvaldys arba yra draudimas tam skirtas, bet reiktų daugiau žiūrėti į ilgesnę perspektyvą ir pasiruošti ilgesnėms krizėms.“

Kaip rašė BNS, ministras K. Mažeika sako Vyriausybei siūlysiantis skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu.

K. Mažeikos teigimu, žalos mastas yra „didelis“, nes maždaug pusė vasarinių javų derliaus vis dar yra laukuose. Pasak ministro, šiuo metu renkama informacija apie ūkininkų nuostolius ir dar sunku pasakyti žalos mastą, nes dalyje vietovių neveikia mobilusis ryšys.

Tuo metu dėl audros ūkininkams padarytos žalos į Europos Komisiją (EK) būtų kreipiamasi kitų metų pavasarį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų