Kiekviena erotinė prekė turi pakuotę. O už pakuotės stovi ir mokesčiai.
„Už plastiką, už popierių susimokame. Dabar turėsime tai daryti ir Latvijoje, ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje“, – sakė „fantazijos.lt“ vadovas Povilas Klusaitis.
„Fantazijos.lt“ per dieną išsiunčia apie 400 užsakymų. Kas penkta siunta keliauja į užsienį – daugiausia į Latviją ir Estiją. Iki šiol įmonė už pakuotes mokėjo Lietuvoje. Dabar mokės ir kitose šalyse.
„Vieninteliai, kurie pralobs, tai tie, kurie užsiima pakuočių apmokestinimu“, – teigė P. Klusaitis.
Taisykles keičia Europos Sąjunga. Įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas. Europa sako: problema jau per didelė, kad ją būtų galima spręsti vien rūšiavimu.
„Jeigu pažiūrėtume į atliekų srautą, į savo šiukšlių dėžę po kriaukle, daugiau nei pusę atliekų sudaro pakuotės“, – aiškino KTU Pažangių pakavimo medžiagų ir technologijų tyrimų centro vadovas Visvaldas Varžinskas.
Anksčiau buvo nustatoma bendra kryptis – kiek pakuočių reikia surinkti ir perdirbti, o valstybės pačios sprendė, kaip to pasiekti. Dabar įvedamos griežtos taisyklės tiek pakuotėms, tiek įmonėms.
„Ar tai gamintojas, ar importuotojas – visi žaidžia pagal tas pačias taisykles. Visi generuoja pakuočių atliekas, taršą ir visi turi už jas atsakyti“, – sakė V. Varžinskas.
Briuselis nustato net pakuočių medžiagas, dydį, svorį, keičia ženklinimo reikalavimus. O verslui teks prisitaikyti – galbūt net pradėti savo prekes pakuoti kitaip.
„Daug kas priklausys nuo produkto pakuotės, įmonės pasirengimo – ar užteks pakeisti pakuotės dizainą, ar reikės investuoti į naujas technologijas, keisti tiekimo grandinę“, – aiškino Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.
„Čia reikia skaičiuoti. Dabar sunku pasakyti, kiek tai kainuos, kiek papildomų kaštų sudarys. Skaičiuosime“, – sakė „Home by NB“ atstovas Žygimantas Šeškauskis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Home by NB“ elektroninės parduotuvės atstovas sako, kad parduotuvė jau dabar nesišvaistanti nei popieriumi, nei plastiku.
„Stengiamės, kad siunta būtų kuo lengvesnė, kuo geriau užpildyta, saugiai pasiektų klientą ir tam reikėtų kuo mažiau pakuotės“, – teigė Ž. Šeškauskis.
Tačiau didžiausia našta tenka siunčiant prekes į kitas Europos Sąjungos šalis.
„Daug kas tikėjosi, kad sistema taps vieno langelio principu, bet nieko panašaus nėra. Jeigu įmonė prekiauja ir tiekia į Vokietiją, ji turi žinoti Vokietijos nacionalinius teisės aktus“, – aiškino „Avocad“ advokatas Egidijus Kieras.
„Fantazijos.lt“ jau paskaičiavo – į daugelį Europos šalių prekių siųsti neapsimoka. Tad ir nesiųs.
„Supratome, kad į daugumą ES šalių mums geriau nebesiųsti, nes kiekvienoje šalyje reikės turėti po atstovą, ten deklaruoti mūsų pakuotes. Ekonomiškai tai niekaip neatsiperka“, – sakė P. Klusaitis.
Taip nusprendė ne tik dalis Lietuvos, bet ir užsienio įmonių.
„Verslas mato, kad kaštai didesni nei gaunamas pelnas, todėl tiesiog nutraukia prekybą“, – aiškino E. Kieras.
Aplinkosaugos ekspertas problemos nemato: kas pakuoja, tas ir turi mokėti.
„Kas už jas turi mokėti – gyventojas per komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ar vis dėlto tas, kuris pakuotę išleidžia į rinką ir turi pasirūpinti tinkamu jos sutvarkymu iki pat pakuotės atliekos sutvarkymo?“ – klausė V. Varžinskas.
Tačiau verslininkai sako, kad galiausiai kentės eiliniai pirkėjai – dalis jų negaus norimų prekių arba už jas mokės daugiau.
„Galutinėje eilutėje tai palies ir mus kaip verslą, ir pirkėją. Liūdna būtų, jeigu ES rinkoje, kurios pati idėja yra laisva prekyba, negalėtume siųsti prekių į kai kurias šalis vien todėl, kad neapsimokėtų tvarkyti pakuočių. Tai šiek tiek nelogiška“, – sakė Ž. Šeškauskis.
„Negalima atmesti, kad tai turės įtakos įmonių sąnaudoms, o dalis jų bus įskaičiuota į prekių kainas“, – teigė V. Slavinskienė.
Rugpjūtį buvo tik pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento startas. Ne visi nauji reikalavimai įsigaliojo iš karto. Dalis jų verslui bus įvedami palaipsniui, o didžiausi pokyčiai laukia iki 2030-ųjų.
Naujausi komentarai