Į klausimus atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai.
– VMVT nuolat pataria gyventojams: jei kyla abejonių dėl internetu maistą siūlančio pardavėjo, jo registraciją bet kuriuo metu galima patikrinti viešame VMVT Maisto tvarkymo subjektų registre. Tačiau skaitytojas pastebi, kad internete, ypač feisbuko puslapiuose, dažnai skelbiama tik žmogaus, pvz., kepančio saldžius grybukus ar šimtalapius, vardas, nėra net pavardės, nėra jokios Individualios įmonės pavadinimo. kaip elgtis tokiu atveju, kai pasitikrinti neįmanoma? Žinoma, galima nepirkti, bet jeigu vis dėlto nutari pirkti?
– Vartotojai, norėdami įsigyti maisto produktų iš socialiniuose tinkluose (pvz., feisbuke) ar skelbimų portaluose besiskelbiančių pardavėjų, turėtų būti budrūs ir kritiškai vertinti, kokia informacija pateikiama. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar pardavėjas skelbime, savo paskyroje arba interneto parduotuvėje nurodo:
• registruoto ir (ar) patvirtinto maisto tvarkymo subjekto numerį (atpažinimo numerį);
• savo pavadinimą, adresą ir kitus kontaktus (ne tik e. pašto adresą ar telefoną, bet taip pat įmonės pavadinimą ir adresą ar vardą ir pavardę);
• išsamią (privalomą) informaciją apie nuotoliniu būdu parduodamus maisto produktus;
• prekių įsigijimo ir grąžinimo taisykles ir kt.
Žinoma, VMVT tikrai nustato ir ne vieną atvejį, kai pardavėjai, nors ir yra įteisinę savo maisto tvarkymo veiklą VMVT, parduodami internetu nepateikia tai įrodančios informacijos (pvz., maisto tvarkymo atpažinimo numerio), todėl, neradus šios informacijos, vartotojai gali tiesiogiai kreiptis į pardavėją ir paprašyti pateikti informaciją apie vykdomą veiklą, pirmiausia, maisto tvarkymo atpažinimo numerį, įmonės pavadinimą ar fizinio asmens vardą, pavardę (jeigu vykdoma individuali veikla).
– Pašto dėžutėje žmogus rado įmestą atspausdintą skelbimą apie parduodamą šviežią naminę vištieną, kurią pardavėjas gali pristatyti į namus. Kontaktai – tik telefono numeris. Žmogus užsisako, atveža, paklausia, kas tą vištieną gamina (kartu dar ir įvairūs žuvies, mėsos produktai, daržovės). Vežėjas sako, aš tik atvežu, o patiekia įvairūs ūkininkai ir įmonės. Kokio dokumento tuomet reikalauti?
– Jei maisto produktai pristatomi į namus, taip pat galima prašyti nurodytų duomenų. Turint šią informaciją, visada galima pasitikrinti, ar pardavėjas yra registruotas VMVT Maisto tvarkymo subjektų registre (nuoroda: https://vmvt.lt/opendata/mtsr/).
Visgi, jeigu pardavėjas atsisako pateikti prašomą informaciją apie save ar maisto produktų kilmę, o vartotojui kyla abejonių dėl veiklos teisėtumo ar maisto saugos užtikrinimo, VMVT rekomenduoja tokių maisto produktų nepirkti. Vartotojai, įsigydami maisto produktų iš nelegalių prekiautojų, rizikuoja nusipirkti nekokybiškų ir nesaugių maisto produktų, kurių, tikėtina, nebegalės grąžinti pardavėjui ir atgauti sumokėtų pinigų.
Norime pažymėti, kad įsigyjant maisto produktų iš teisėtai savo veiklą vykdančių pardavėjų, gaunami produktų įsigijimą patvirtinantys dokumentai (tai padaryti pardavėjus įpareigoja LR civilinis kodeksas). Taip, įsigyję nekokybiškų maisto produktųus, įgyjate teisę kreiptis į pardavėją dėl jų gražinimo.
Mažėja nežymiai
2025 m. VMVT, stebėdama internetinę prekybą dar intensyviau nei prieš metus, nustatė, kad nelegalios veiklos atvejų šiek tiek sumažėjo.
Vykdydami interneto erdvės stebėseną ir skelbimus atrinkdami atsitiktine tvarka arba pagal rizikos vertinimo kriterijus, specialistai atrinko 530 su maisto prekyba ar gamyba susijusių skelbimų. Tai kone 2,5 karto daugiau nei 2024 m.
Pagal atrinktus skelbimus atlikti 432 tyrimai (2024 m. – 162): net 318 atvejų (73,6 proc.) nustatyta, kad maisto tvarkymo veikla vykdyta neturint VMVT išduoto leidimo (2024 m. tokie atvejai sudarė 77,8 proc. visų tyrimų). Dar 114 subjektų buvo registruoti VMVT, tačiau skelbimuose nenurodė savo leidimo numerio.
Šaltinis: VMVT
Dažniausios nelegalios veiklos
2025 m. dažniausiai fiksuotos nelegalios veiklos – prekyba maisto papildais (48 proc.) ir sezoninė prekyba daržovėmis (18 proc.).
Internetinei prekybai maistu taikomi tokie pat maisto saugos reikalavimai, kaip ir prekiaujant fizinėse prekybos vietose. Vadinasi, maistą gaminantis ar jį parduodantis asmuo ar įmonė turi būti užregistravę maisto tvarkymo veiklą VMVT, o vartotojui turi būti pateikta visa informacija, pagal kurią galima aiškiai identifikuoti pardavėją – pasitikrinti, ar jis veikia teisėtai.
Be to, vartotojams tiekiamas maistas turi būti gaminamas, tvarkomas, laikomas ir tiekiamas laikantis nustatytų maisto saugos, higienos ir kokybės reikalavimų.
„Perkant maistą internetu didžioji dalis jo kelio iki vartotojo stalo lieka nematoma, t. y. užsisakantis asmuo nežino, kokiomis sąlygomis maistas pagamintas, kur ir kaip laikytas, kaip bus pristatytas. Todėl vienas paprasčiausių dalykų, kuriuos vartotojas gali ir turi pasitikrinti, – kas šį maistą gamina, parduoda ir ar ši veikla registruota VMVT. Tai nėra tik formalumas – registruota veikla patvirtina, kad pardavėjas yra žinomas VMVT ir jo veiklai taikoma priežiūra“, – sako Gintarė Vadeikienė, VMVT Priežiūros departamento vyriausioji specialistė.
Anot jos, 2026 m. tęsiama sisteminga interneto erdvės stebėsena, siekiant laiku identifikuoti aktualias tendencijas ir galimas rizikas.
Šaltinis: VMVT
Skatinama įteisinti
Stebėdama internetinių parduotuvių skelbimus VMVT ne tik atskleidžia nelegalią veiklą, bet ir skatina ją įteisinti arba nurodo nutraukti. Iš 318 tirtų nelegalios veiklos atvejų devyni subjektai (2,83 proc.) maisto tvarkymo veiklą vėliau įregistravo ir tęsė teisėtai, o 235 subjektai (73,9 proc.) veiklą nutraukė. Dar 50 atvejų (15,7 proc.) po VMVT kreipimosi į skelbimų portalų administratorius skelbimai buvo pašalinti arba užblokuoti. Likusiais atvejais buvo prekiaujama ne maisto produktais, veiklą vykdė užsienio įmonė arba su subjektu nepavyko susisiekti ir pan.
Nustatę nelegalią veiklą VMVT specialistai pardavėjams paaiškina, kaip ją įregistruoti ir kokių teisės aktų reikalavimų būtina laikytis. 2025 m. vykdant prekybos internetu stebėseną buvo suteikta net 201 konsultacija – tai beveik keturis kartus daugiau nei 2024 m. Konsultuojant subjektai taip pat informuojami apie atsakomybę ir galimas sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Sankcijos pritaikytos keturiais atvejais, tai sudarė 1 proc. visų tirtų atvejų.
Užsisakyti maisto papildų, namuose gamintų konditerijos gaminių ir užkandžių, mėsos ir žuvies gaminių pagal skelbimus portaluose ar socialiniuose tinkluose šiandien paprasta kaip niekada. Tačiau patraukli nuotrauka ir geri atsiliepimai dar neįrodo, ar maistas gaminamas ir parduodamas laikantis visų nustatytų reikalavimų.
Šaltinis: VMVT
Higienos reikalavimai
Maisto produktams pervežti naudojamos transporto priemonės ir (ar) konteineriai turi būti švarūs, geros būklės ir gerai prižiūrimi tam, kad maisto produktai būtų apsaugoti nuo užteršimo, o kai būtina, jų dizainas ir konstrukcija turi būti tokia, kad juos būtų galima tinkamai valyti ir dezinfekuoti.
Kai maisto produktams pervežti naudojamos pervežimo priemonės ir (ar) konteineriai naudojami ir kitiems dalykams pervežti arba jais pervežami skirtingi maisto produktai, siekiant išvengti taršos rizikos, po kiekvieno skirtingų produktų ar dalykų pervežimo jie turi būti tinkamai išvalomi.
Kur būtina, maisto produktams pervežti naudojamose pervežimo priemonėse ir (ar) konteineriuose turi būti palaikoma maisto produktams laikyti tinkama temperatūra, juose turi būti temperatūros valdymo įrenginys.
Maisto produktai dedami į pervežimo priemones ir (ar) konteinerius ir saugomi juose taip, kad taršos rizika būtų kuo mažesnė.
Šaltinis: VMVT
Naujausi komentarai