Kada priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka? Pereiti į pagrindinį turinį

Kada priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka?

2026-08-26 05:00
Puslapį parengė Violeta Liukaitienė

Į skaitytojų klausimus atsako Vaida Urbanskienė, Užimtumo tarnybos (UžT) Klientų aptarnavimo ir paslaugų valdymo skyriaus vedėja.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Bedarbis: nedarbo socialinio draudimo išmoką „Sodra“ gali skirti ir mokėti asmenims, kurie iš darbo išėjo ir savo noru.
Bedarbis: nedarbo socialinio draudimo išmoką „Sodra“ gali skirti ir mokėti asmenims, kurie iš darbo išėjo ir savo noru. / magnific.com nuotr.

– Skaitytoja pasakoja: teko girdėti, kad jauna moteris, turinti 15 metų darbo stažą, užsiregistravusi UžT, pati turi mokėti PSD. Taip neva informavo ši tarnyba. Kodėl?

– Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis yra draudžiami UžT klientai, kuriems suteiktas bedarbio, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, taip pat asmenys, dalyvaujantys paramos mokymuisi priemonėse, jeigu su jais nesudarytos darbo sutartys.

Jeigu asmuo dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą, jis draudžiamas kitu privalomojo sveikatos draudimo pagrindu.

Taigi vien registracija UžT savaime nereiškia, kad asmuo yra draudžiamas valstybės lėšomis.

Ar PSD įmokas už asmenį moka valstybė, ar jis draudžiamas kitu pagrindu, priklauso nuo jo statuso ir kitų faktinių aplinkybių. Todėl, norint įvertinti konkrečią situaciją, reikėtų žinoti, koks statusas asmeniui buvo suteiktas UžT ir ar jis neturi kito privalomojo sveikatos draudimo pagrindo.

– Ar tiesa, kad, gaunant iš UžT nedarbo socialinio draudimo išmoką, negalima dirbti jokio kito darbo, net jeigu vykdytum individualią veiklą?

– Paaiškiname, kad viena iš sąlygų pretenduoti į „Sodros“ skiriamą ir mokamą nedarbo socialinio draudimo išmoką (NSDI) yra registracija UžT bedarbio statusu.

UžT bedarbio statusą suteikia darbo ieškančiam asmeniui, atitinkančiam Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. Minėtą išmoką bedarbio statusu UžT registruotiems asmenims apskaičiuoja, skiria ir moka „Sodra“.

Kaip jau minėta, suteikdama darbo ieškančiam asmeniui bedarbio statusą, UžT vertina, ar asmuo atitinka Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas:

„1. Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:

1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;

2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;

3) yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;

4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju;

5) nesimoko pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;

6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis UžT teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

7) nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus ES reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai asmuo turi būti UžT žinioje.

2. Asmuo, kuris užsiima neatlygintino užimtumo veikla, tačiau atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi teisę įgyti bedarbio statusą.“

Taigi savarankiškai dirbančiam asmeniui (vykdančiam individualią veiklą) negali būti suteiktas bedarbio statusas.

Atkreipiame dėmesį, kad UžT užsiregistravusiam darbo ieškančiam asmeniui statusas suteikiamas nuo registracijos UžT dienos ir yra suteikiamas toks, kokį asmuo atitinka registracijos UžT dieną. Svarbu pažymėti, kad asmuo, kuriam suteiktas bedarbio statusas, gali pradėti vykdyti individualią veiklą (pagal verslo liudijimą) ir ją vykdyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Tokiu atveju individualios veiklos (pagal verslo liudijimą) vykdymo laikotarpiu asmeniui bedarbio statusas bus sustabdytas ir už tą laikotarpį nebus mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka.

– Žmogus turi aukštąjį išsilavinimą, likę šešeri metai iki pensijos, tačiau neteko darbo. Ar galima jam siūlyti valytojo darbą?

– LR užimtumo įstatymo įgyvendinimo apraše nustatyta, kad pasiūlymai dirbti darbo ieškantiems asmenims teikiami tik tinkamam darbui, kaip tai apibrėžta Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 ir 21 dalyse.

Prieš teikdami darbo pasiūlymus specialistai vertina kliento kvalifikaciją, darbo patirtį, lūkesčius, sveikatos ir mobilumo aplinkybes, todėl dauguma pasiūlymų atitinka įstatyme nustatytus tinkamo darbo kriterijus.

Pirmuosius devynis mėnesius nuo registracijos UžT dienos darbo pasiūlymai klientui teikiami vadovaujantis LR užimtumo įstatyme nustatytu tinkamo darbo apibrėžimu. Tinkamu laikomas darbo pasiūlymas, kuris:

• Atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ar kompetenciją, turimą darbo patirtį arba jo pageidavimą atlikti darbo skelbime nurodytas darbo funkcijas.

• Neprieštarauja asmens sveikatos būklei ar kitiems oficialiai UžT žinomiems apribojimams dirbti siūlomą darbą.

• Užtikrina, kad kelionė iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą ir atgal truktų ne ilgiau kaip dvi valandas per dieną, o mėnesio kelionės išlaidos neviršytų 15 proc. darbo skelbime nurodyto darbo užmokesčio.

• Siūlomas darbo užmokestis būtų ne mažesnis už tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo mėnesį asmens gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Jeigu per pirmuosius devynis mėnesius asmeniui nepavyksta įsidarbinti ir prasideda dešimtasis registracijos UžT mėnuo, darbo pasiūlymams pradedami taikyti siauresni tinkamo darbo kriterijai. Tokiu atveju vertinama tik tai, ar siūlomas darbas atitinka asmens sveikatos būklę ir kitus darbo apribojimus, ar atitinka nustatytas kelionės iki darbo vietos sąlygas. Taigi darbo pasiūlymai gali būti teikiami ir darbams, kurie nebūtinai atitinka anksčiau turėtą kvalifikaciją, darbo patirtį arba pageidaujamas pareigas.

Bedarbio statusą turintys asmenys turi ne tik teises, bet ir pareigas: aktyviai ieškoti darbo, priimti tinkamo darbo pasiūlymus, dalyvauti susitikimuose su specialistais. Šių pareigų nevykdymas lemia bedarbio statuso netekimą ir teisės registruotis bedarbiu apribojimą šešiems mėnesiams.

– Nuo ko priklauso išmokos dydis? Stažo, buvusių pajamų?

– Nedarbo socialinio draudimo išmoka apskaičiuojama, kaip pastovios ir kintamosios dalių suma.

Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro 15 proc. minimaliosios mėnesinės algos. Kintamoji išmokos dalis apskaičiuojama taip: išmokos mokėjimo 1–3 mėnesį – 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4–6 mėnesį – 35 proc. ir 7–9 – 25 proc.

Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 24 mėnesių, praėjusių iki už praeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, vidurkis.

NSDI negali būti didesnė kaip 70 proc. atitinkamų metų LR valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti tais metais, kuriais asmuo įgijo bedarbio statusą, ir negali būti mažesnė kaip 5 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galiojantys mėnesį, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka.

– Ar nedarbo išmoka mokama net ir tuo atveju, jeigu žmogus iš darbo išėjo savo noru?

– Taip. Nedarbo socialinio draudimo išmoką „Sodra“ gali skirti ir mokėti asmenims, kurie iš darbo išėjo savo noru, tačiau UžT jiems turi būti suteiktas bedarbio statusas ir atitikti kitas teisės aktuose nustatytas nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų