Kai viskas brangsta, atrodo, grožio procedūrų gali reikėti mažiau. Tačiau šioje kirpykloje – priešingai.
Kainos šiemet kilo 15 proc., bet stilistas Kevinas sako, kad klientai vis tiek grįžta.
„Aš galbūt atsisakysiu puodelio kavos, galbūt nenusipirksiu sau kažko, bet į kirpyklą ateisiu. Viskas. Tai yra šventa“, – sakė plaukų stilistas Kevinas Rimpo.
Ar klientai per metus praturtėjo, stilistas pasakyti negali. Tačiau pastebi kitokį požiūrį į pinigus.
„Matai, kad tau neužtenka pinigų, galvok, iš kur uždirbti. Mano klientai vadovaujasi ta logika“, – kalbėjo K. Rimpo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Toks požiūris puikiai atspindi ir naujausią „Swedbank“ apklausą. Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei. Per metus ši grupė paaugo.
„Auga pajamos, mes matome nuoseklų vidurinės klasės didėjimą jau kelerius metus iš eilės. Galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet šiemet turime augimą 2 procentiniais punktais“, – teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kevinas tikrai nevargsta, bet ir elitu savęs nelaiko. Taigi, ir jis – prie daugumos.
„Negaliu įsigyti naujo „Porsche“ iš salono, negaliu keliauti kas du mėnesius, neturiu NT Nidoje, bet gyvenu tikrai gerai“, – sakė K. Rimpo.
Bėda tik ta, kad kiekvienas vidurinę klasę supranta savaip. Ir čia diskusija prasideda nuo atlyginimo.
„Atlyginimas turėtų būti bent jau 4 tūkst. eurų į rankas“, – teigė K. Rimpo.
Ne sostinėje, o Šiauliuose skamba gerokai kuklesnė suma.
„Apie 1,5–1,6 tūkst. uždirbame, tai yra vidurinė klasė“, – sakė šiaulietis.
„Nesąmonė. Kas tiek duoda? Eik paprašyti, į „Maximą“ dirbti ir gausi minimumą“, – kalbėjo praeivis
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja taip: kas į rankas uždirba nuo 1 tūkst. 60 iki 2,5 tūkst. eurų, Lietuvoje jau gali vadinti save vidurine klase.
Bet šie skaičiai stilistą net prajuokina.
„Apie ką mes kalbame? Tai yra absurdas. Manau, patys analitikai supranta, kad tai yra kvaila“, – sakė K. Rimpo.
Pritaria ir ekonomistas: kokia gerovė, kai alga – minimali.
„1 tūkst. 50 eurų – galbūt dalies akimis ir nesi skurstantis, bet tu esi arti to, kad būtum skurde“, – teigė ekonomistas Algirdas Bartkus.
Pagal EBPO formulę svarbu tik viena: kiek uždirbi, palyginti su kitais dirbančiaisiais. Jei tavo alga patenka į nustatytas ribas, statistiškai esi vidurinė klasė.
„Tai netikslu. Jeigu žmogus gyvena vienas, jeigu gyvena dviese ar trise – labai skirtingos situacijos“, – sakė A. Bartkus.
Ir gyventojų apklausa rodo, kad vidurinė klasė – ne tik skaičius algalapyje. Tai ir jausmas, kad gali ramiai susimokėti sąskaitas, atsidėti ateičiai, turi nuosavą būstą. Nėra ir skolų, nebent būsto paskola ar automobilio lizingas.
„Tai visada labiau statuso, socialinių garantijų, užtikrintumo reikalas, kas yra ta vidurinė klasė“, – kalbėjo A. Bartkus.
Tačiau vis gausėjanti vidurinė klasė sako, kad iki komforto dar trūksta. Atsipalaiduoti neleidžia kainų augimas.
„Žinoma, infliacija nepadeda mūsų perkamajai galiai. Nors atlyginimai augo sparčiai, daugiau nei 8 proc., infliacija suvalgė dalį atlyginimų augimo“, – teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Vidurinės klasės tyrime dalyvavo per 1 tūkst. gyventojų.
(be temos)