– Pirmiausia apie dabartinę situaciją. Po naujausių smūgių naftos kaina vėl kilo ir perkopė 100 eurų už barelį. Kaip tai jau atsispindi degalinių švieslentėse? Tiems, kurie prieš kelias savaites pylėsi kurą ir nežino, kokia dabar situacija, kiek jis pabrango ir ko tikėtis artimiausiu metu?
– Šiandien apskritai susiduriame su platesne energetikos krize. Brangsta dujos, biokuras. Prognozuojama, kad šildymas brangs trečdaliu. Ne išimtis yra ir degalai. Todėl kainų spaudimą iš tiesų jaučia visa energetika.
Per paskutinius tris mėnesius dyzelino kaina didmeninėje rinkoje augo net 46 centais už litrą. Mažmeninėje rinkoje augimas buvo šiek tiek mažesnis – apie 40 centų už litrą. Tai reiškia, kad degalinės ne visą naštą perkėlė vartotojams, o tiesiog susimažino savo maržą tiek, kiek galėjo.
– Nuo kitų metų dyzelinas dar brangs. Dėl kokių priežasčių ir kokio pokyčio kainose galime tikėtis?
– Jeigu negalime pakeisti tam tikrų tarptautinių įvykių, kurie daro įtaką naftos kainai, tai jau patys esame priėmę sprendimą, kad nuo Naujųjų metų didės CO₂ dedamoji.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad dyzelino kaina išaugs 10 centų už litrą, benzino – apie 3 centais dėl mūsų pačių priimtų sprendimų. Todėl tikimės, kad valdžia peržiūrės, ar iš tikrųjų šiuo metu toks kainų šuolis yra racionalus ir proporcingas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu valdžia vis dėlto neperžiūrės šio sprendimo, ar vairuotojai pabrangimą pajus iš karto nuo sausio, ar kuro kainos kils palaipsniui?
– CO₂ dedamoji yra viena iš akcizo sudedamųjų dalių. Pastaruosius porą metų tikrai stebime tendenciją, kad patys didiname akcizą, ko nedaro mūsų kaimyninės valstybės. Mokesčių politika skiriasi.
Jeigu iki 2024 metų Lietuva buvo mažiausio dyzelino akcizo šalis, dabar esame brangiausi visame regione. Kainų skirtumai, palyginti su Lenkija, siekiantys 30–40 centų, jau nieko nebestebina.
Tad taip – šis pabrangimas iš esmės pasijus nuo pat sausio pirmosios.
– Ar galima kažką dar padaryti? Kaip sustabdyti tokią situaciją?
– Visų pirma tikrai reikėtų peržiūrėti jau priimtus sprendimus ir įvertinti, ar racionalu toliau didinti akcizą nuo Naujųjų metų.
Taip pat galimi ir nestandartiniai sprendimai. Pavyzdžiui, akcizų surinkimo optimizavimas. Šiuo metu dauguma vežėjų degalus pila tiesiog kaimyninėse valstybėse. Jie naudojasi mūsų keliais, palieka CO₂, tačiau Lietuvoje nepalieka nė euro.
Kitaip tariant, galėtume dalį akcizo grąžinti – kokią dalį nustatytų Vyriausybė – ir tokiu būdu papildomai surinkti apie 100 mln. eurų kasmet bei didinti savo konkurencingumą.
Jeigu pažvelgtume į praėjusius metus, rinka krito apie 16 proc., kalbant būtent apie dyzeliną. Paskutinių penkių mėnesių tendencija taip pat rodo, kad rinka toliau mažėja.
Todėl reikia nestandartinių sprendimų. Atsirado dialogas su Finansų ministerija. Valdžios keitėsi, įvairių pokalbių buvo, tačiau atrodo, kad šį kartą verslas yra girdimas. Reikia ieškoti būdų, kaip optimizuoti mokesčių surinkimą, nes dabar mokesčiai lieka kitose valstybėse.
Reikia ieškoti būdų, kaip optimizuoti mokesčių surinkimą, nes dabar mokesčiai lieka kitose valstybėse.
– Vežėjai priima jiems naudingus sprendimus ir pila degalus ten, kur pigiau. O paprastam Lietuvos vairuotojui, kuris važinėja dyzeliniu automobiliu ir tikrai nevyks iki Lenkijos, ką daryti? Ar verta svarstyti apie benzininį, hibridinį ar elektrinį automobilį?
– Žinoma, žmonės tikrai moka skaičiuoti. Miestuose jau pastebima tendencija, kad žmonės ieško elektrinių arba hibridinių automobilių. Taip pat vasarą išaugusi benzino paklausa rodo, kad dalis žmonių pereina prie kitų transporto priemonių.
Tačiau kalbant apie verslą ir vežėjus, natūralu, kad didžioji rinkos dalis yra būtent dyzelinas.
Paprastam žmogui reikėtų ieškoti alternatyvų, tačiau sunku pasakyti, kaip keisis kainos. Tai priklausys nuo geopolitinių įvykių. Matome įtampą Hormuzo sąsiauryje, mažėjančias naftos atsargas, o visa tai lemia kainų šuolius, kuriuos dabar stebime.
Naujausi komentarai