Iki liepos iš Kinijos užsisakyti kelias smulkmenas buvo paprasta – įsidėjai į krepšelį, sumokėjai kelis eurus ir laukei siuntos. Dabar prie pirkinių kainos dar prisideda muitas.
„Tegu jie apsišika su savo tom prekėm, ten pats didžiausias šūdas“, – rėžė praeivis.
„Nesisiunčiu ir niekada nesisiųsiu. Nemėgstu tų prekių, tos valstybės nemėgstu, kategoriškai“, – sakė kitas praeivis.
„Man atrodo, per mažai padarė. Reikėjo dar daugiau spausti ir atidaryti verslus Europoje, kur europiečiai dirbtų ir gamintų, o ne su Kinija viską daryti. Viskas dabar Kinijoje“, – svarstė vyras.
Jau beveik du mėnesiai, kai iki 150 eurų vertės siuntos iš Kinijos nebėra tokios pigios. Už kiekvieną skirtingą prekių rūšį – papildomi 3 eurai. Pokyčiai siuntų terminaluose – akivaizdūs.
„Tie pokyčiai drastiški, bet ES ir buvo toks tikslas, nes siuntų kiekiai iš Kinijos sandėlių sumažėjo apie 70 procentų“, – teigė „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
„Pirmomis savaitėmis krito drastiškai – gaudavome trečdalį kiekio, palyginti su laikotarpiu iki pokyčių“, – aiškino „Omniva“ komandos vadovas Lietuvoje Tadas Drunga.
Muitinės skaičiai – dar dramatiškesni. Tiek liepą, tiek rugpjūtį srautai krito ne procentais, o kartais.
„Jeigu pernai liepą deklaruota 440 tūkst. mažos vertės siuntų, tai šių metų liepą – vos 7 tūkst. Kritimas – 98 procentai arba daugiau nei 60 kartų“, – nurodė Muitinės departamento atstovė Liuminata Vainauskienė.
Atrodytų, 3 eurai – ir Kinijos siuntų antplūdis sustabdytas. Bent jau popieriuje. Tačiau ekonomistė sako, kad Europos Sąjungai švęsti dar anksti.
„Dar nereikėtų daryti išvadų. Tai pirmas mėnuo, be to, tai susiję su sezoniškumu. Vasarą apskritai poreikis lindėti platformose ir ieškoti, ką čia nusipirkus, mažesnis, nes yra kitų veiklų ir užsiėmimų“, – aiškino banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė.
Juolab kad pasikeitė ne tik siuntų skaičius. Keičiasi ir patys pirkėjai. Anksčiau iš Kinijos dažnas užsisakydavo po vieną smulkmeną, o dabar perka rečiau, bet į krepšelį deda daugiau.
„Jeigu prieš trejus metus vidutinis siuntos svoris buvo apie 300–500 gramų, dabar jau siekia kilogramą ir net daugiau. Pačios platformos skatina pirkti daugiau vieno apsipirkimo metu“, – sakė T. Drunga.
O ir Kinijos prekybos gigantai – apsukrūs. Jie ne tik skatina pirkti daugiau, bet ir keičia visą prekių kelią. Dar iki įsigaliojant muitams pripildė savo sandėlius Europoje.
„Šios įmonės valdo logistiką ir kainodarą. Tai milžiniškos platformos, kurios turi daug lėšų ir gali išsinuomoti sandėlius Europoje. Jau dabar panaršius „Temu“ programėlę galima rasti tokius žodžius kaip „vietinis sandėlis“. Tai reiškia Europos sandėlį“, – aiškino T. Vaišvila.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vadinasi, Kinijoje pagaminta prekė į Europą vis tiek atkeliauja.
„Turime būti realistai – ES šalys nekonkuruos su Kinija dėl kainų“, – pabrėžė T. Vaišvila.
„Srautas tikrai nemenkas ir jis nenunyks. Matysime, bet išliks tam tikras reikšmingas apsipirkimo srautas su Kinija“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Siuntų bendrovės taip pat prognozuoja, kad pirmasis šokas – laikinas. Žmonės prisitaikys, o siuntų vėl daugės.
„Net ir pritaikius 3 eurų mokestį, manome, kad daug prekių vis tiek bus pigiau pirkti ne vietinėje rinkoje ir žmonės grįš prie tų pirkimo įpročių“, – sakė T. Drunga.
„58 procentai sako, kad svarbiausia – kaina. Kur kas mažiau sako, kad tokių prekių nėra Lietuvoje, nėra tokių prekių ženklų ar elektroninių parduotuvių“, – nurodė T. Vaišvila
Vien liepą už mažos vertės siuntas surinkta beveik 200 tūkst. eurų muitų. Rugpjūtį – dar daugiau nei 100 tūkst.
Ketvirtadalis šių pinigų lieka Lietuvai. Likusi dalis keliauja į Europos Sąjungos biudžetą.
(be temos)