Prie kainų augimo gyventojai, panašu, jau priprato, tačiau ruduo gali nustebinti. Esą karas Artimuosiuose Rytuose smogė energetikos rinkai. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, šilumos energijos kaina per metus išaugo daugiau nei 40 proc.
„Ankstyvosios kainų indikacijos rodo, kad šilumos kainos gali būti didesnės, bet viskas priklausys nuo galutinių energijos išteklių kainų, t. y., kiek kainuos biokuras, gamtinės dujos“, – teigė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovas Matas Taparauskas.
Tiesa, medienos kuras sparčiai brangsta, kaip ir benzinas, dyzelinas bei elektra.
„Jau nuo pavasario ir vasaros vidurio kainos kilo iki nežmoniškų aukštumų“, – sakė „eSaurida.lt“ komercijos vadovas Mantvydas Rancas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pjuvenų briketai ir granulės pabrango 40 proc., tačiau biokuro pardavėjai baiminasi, kad tai dar ne pabaiga.
„Nuo pavasario, kaip pavyzdys, klientai galėjo nusipirkti paletę už maždaug 260 eurų, šiuo metu – už 400. Tai 140 eurų skirtumas per tris ar keturis mėnesius“, – kalbėjo M. Rancas.
Panašu, kad šildymo sąskaitos pranoks net pernykštes, nors praėjusi žiema buvo gana šalta. Tiesa, grąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos valdžia neplanuoja. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, pakaks kompensacijų nepasiturintiems.
„Mes jau esame įdėję saugiklį, t. y. jeigu išlaidos viršija 10 proc. pajamų – yra teisė į kompensaciją“, – tvirtino ji.
Nors metinė infliacija jau siekia beveik 6 proc. ir yra viena didžiausių regione, ekonomistai ramino esą brangsta ne viskas.
„Matome pabrangusią šilumos energiją, brangesnį kurą, brangesnes akcizines prekes. Daugelis kitų prekių ir paslaugų pabrango nedaug“, – neslėpė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kai kurie maisto produktai netgi atpigo. Labiausiai – vaisiai, daržovės, ledai, cukrus ir bulvės.
„To priežastis yra ir rekordiškai didelė pasiūla, ir didelės grūdų atsargos. Kviečių, grūdų, žaliavinio pieno kainos nukritusios į žemiausią lygį nuo 2021 metų“, – aiškino N. Mačiulis.
Tiesa, yra ir brangstančių maisto produktų.
„Jautienos kumpis be kaulo – beveik 20 proc., nugarinė, vištienos krūtinėlė – 20 proc., kalakutiena, vištiena“, – komentavo Kauno technologijos universiteto docentas Evaldas Stankevičius.
Trečdaliu išaugo ir žuvies bei aliejaus kainos. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per metus maisto krepšelis Lietuvoje pabrango maždaug 5 proc.
„Pasaulinės tendencijos yra tokios, kad kainos nedidėja. Grikiai 20 proc. pabrango, o žirniai atpigo. Priklauso, ką dėsime ant stalo, taip tą maisto infliaciją ir pajusime“, – sakė E. Stankevičius.
Ekonomistai tvirtino, kad pabrangusių degalų ir sutrikdyto trąšų judėjimo per Hormuzo sąsiaurį pasekmės parduotuvių lentynas pasieks rudenį.
„Pas mus ir darbo užmokestis kyla – 8 proc., ir minimalus kyla. Gyvenimas neblogėja dėl to, kad maistas šiek tiek brangsta“, – teigė E. Stankevičius.
Vis dėlto valdžia žada imtis veiksmų.
„Situacija yra rimta, mes esame antri nuo galo kovoje su infliacija. Tikrai ruošiame planą“, – tikino finansų ministras Taurimas Valys.
Infliaciją labiausiai kursto energijos kainos ir akcizais apmokestintos prekės. Tokia aukšta infliacija paskutinį kartą fiksuota prieš trejus metus.
Naujausi komentarai