Vyriausybei pritarus ministerijos siūlymui 10,12 mln. vienetų VIK 10 eurų nominalios vertės akcijų būtų papildomas valstybės įnašas į ILTE įstatinį kapitalą.
Ministerijos teigimu, ILTE kapitalas didinamas siekiant įgyvendinti naują banko veiklos modelį, gauti ir išlaikyti aukštesnius kredito reitingus, didinti jo finansinį atsparumą. Be to, sujungus įmonės ILTE galės finansuoti įvairios apimties ir brandos gynybos verslus, prisidėti prie stambių užsienio karinių gamintojų investicijų Lietuvoje.
Anot ministerijos, dėl geopolitinės aplinkos būtina stiprinti investavimo ir finansavimo gynybos sektoriuje pajėgumus, todėl jis yra prioritetinė ILTE finansavimo kryptis.
Be to, VIK ir ILTE veikla finansuojant gynybos ir kitus sektorius yra panaši, todėl dubliuoti jų funkcijų nereikia, taip būtų optimizuoti valstybės ištekliai.
ILTE įstatinis kapitalas bus padidintas nuo 515,4 mln. iki 638,8 mln. eurų.
Kaip rašė BNS, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau teigė, kad jungimasis leis paskatinti gynybos pramonę ir ILTE skolintis gynybos projektams palankesnėms sąlygomis.
ILTE įstatinis kapitalas balandį buvo padidintas 262 mln. eurų – nuo 253,4 mln. iki 515,4 mln. eurų. Sausio pabaigoje Vyriausybė nusprendė per trejus metus ILTE kapitalą padidinti dar 412 mln. eurų, kad 2028 metų pabaigoje jis pasiektų 765,4 mln. eurų.
Gegužės pabaigoje ILTE oficialiai pradėjo veikti kaip nacionalinis plėtros bankas – pradėjo finansuoti verslą iš nuosavo kapitalo.
Kaip rašė BNS, VIK yra netiesioginė Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje projekto dalininkė.
Pernai rugpjūtį VIK Vyriausybė suteikė garantiją VIK išleidžiamoms iki 10 metų trukmės iki 54,5 mln. eurų nominalios vertės obligacijoms, kurių lėšos būtų skiriamos investicijoms į Radviliškio rajone, Baisogaloje statomą „Rheinmetall“ gamyklą.
Naujausi komentarai