Paklausa išaugo
Gyventojai, privačias valdas šildantys biokuru, o ir centralizuoti šilumos tiekėjai, kurių tiekiamos šilumos kainoje biokuras taip pat sudaro nedidelę dalį, jau šiemet vasarą pastebėjo, kad biokuro kaina gerokai pakilo. Tam daugiausia įtakos greičiausiai turėjo nuo šių metų sausio 1 d. nuo 9 iki 21 proc. padidėjęs PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, liepą biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 25,8 Eur/MWh, o tai net 51,8 proc. daugiau nei pernai liepą. Ilgalaikių sandorių vidutinė kaina siekė 29,53 Eur/MWh – tai 43 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį. Tačiau naujausi duomenys rodo biokurą dar pabrangus: rugsėjį kaina šoktelėjo iki 29,46 Eur/MWh, o ilgalaikių sandorių vidutinė kaina siekė 30 Eur/MWh.
LEA apžvalgoje akcentuojamas kitas keistas dalykas: ilgalaikių sandorių šiuo metu sudaryta maždaug 24 proc. sezono poreikio. Paprastai tokiu metu jų būna sudaryta apie 27 proc., nors ir tai būtų galima vertinti kaip labai mažą skaičių. Kažkodėl neskubama sudaryti ilgalaikių sandorių, nors praėjusios šaltos ir ilgos žiemos pamokos parodė, kad apsirūpinti reikėtų iš anksto, pigiau. Tačiau privačių namų savininkai, kurie vis dažniau keičia pasenusias krosnis į modernesnes, kūrenamas malkomis arba biokuru, prekybininkus atakuoja jau visą vasarą, bandydami apsirūpinti populiariuoju kuru visai žiemai. Kai kurios prekyvietės net buvo nustačiusios dienos pirkimo normą.
Įtakos kainai neturės
Valstybinė miškų urėdija (VMU) iš karto po audros išplatino informaciją apie situaciją miškuose. Iki galo nuostoliai kol kas nesuskaičiuoti, tačiau, preliminariais duomenimis, Lietuvoje siautusi audra VMU valdomuose valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė apie 150 tūkst. kietmetrių (ktm) medienos. Plynai pažeistuose medynuose nustatyta apie 17 tūkst. ktm pažeistos medienos – maždaug 80 ha plote, o pavienių išverstų ir išlaužytų medžių kiekis viršija 130 tūkst. ktm.
Didžiausi pažeidimai pagal pažeistos medienos mastą nustatyti Dubravos regioniniame padalinyje – 19,1 tūkst. ktm, Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – 17,9 tūkst. ktm, Biržų regioniniame padalinyje – 16,8 tūkst. ktm, Panevėžio regioniniame padalinyje – 9 tūkst. ktm.
Kaip redakciją informavo VMT specialistai, informacija apie pažeistus medynus yra nepakitusi, nes šiuo metu dar atliekamas pažeidimų vertinimas. „Visų pirma, svarbu pabrėžti, kad kalbėdami apie 17 tūkst. ktm. pažeistos medienos ir bendrą tokių teritorijų plotą, kuris siekia maždaug 80 ha, galvoje turime plynai pažeistus medynus“, – rašoma atsakyme redakcijai.
Padidėjusi žaliavos pasiūla, žinoma, gali daryti spaudimą kainai. Šilumos naudotojams bent laikinai tai gali būti į naudą, tačiau biokuro gamintojams žaliava dėl minėtų papildomų sąnaudų gali brangti.
Nuostolių būta ir anksčiau
VMU specialistai mums priminė ir anksčiau Lietuvą talžiusias audras, kurios jau primirštos.
1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. ktm. medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.
2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. ktm. medienos (tai sudarė net 12 proc. metinių kirtimo apimčių).
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. ktm. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos. Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkersti kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nuo audros nukentėjusių miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai ir miškininkų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per šešis mėnesius.
Po 2019 m. kovą praūžusios audros „Laura“ buvos suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. ktm. išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.
2023 m. rugpjūčio 6–7 d. praūžusi audra vertė ir laužė medžius beveik visoje šalyje, o ypatingai Šiaurės Lietuvoje. Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekė apie 30 tūkst. ktm.
Kur bus naudojama mediena?
Audros išversti, nulaužti medžiai nėra labai kokybiška mediena, todėl ir kyla klausimas, ar ji visa nebus panaudojama gaminant biokurą. Ar padaugėjus žaliavos tai padarytų reikšmingesnės įtakos biokuro kainai?
VMU teigimu, didžioji dalis medienos pirmiausia bus naudojama sortimentams gaminti, o kas netinkama – panaudota biokurui. Žaliavos biokurui ruošti bus daugiau, bet tai nebus labai reikšmingas skaičius.
Kad biokuras dėl tokio momentinio žaliavos pagausėjimo nepigs, sako ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA) direktoriaus pareigas laikinai einantis Virgilijus Dirma. „Iš tiesų, neeilinė audra buvo, rimtas iššūkis miškų ūkiui. Gali nežymiai pakeisti biokuro žaliavos pasiūlą. Rinkoje atsiras kiek daugiau pažeistos medienos, tačiau nuvirtęs medis savaime dar nėra biokuras. Pirmiausia jis bus bandomas daugiau pridėtinės vertės kuriančioje medienos pramonėje. Mes, biokuro gamintojai, tam tikra prasme esame sanitarai – mums atitenka ta nekokybiškos medienos dalis, kuri kitur jau negali būti panaudojama, – aiškina V. Dirma. – Kirtimų liekanos, medžių viršūnės, plonos šakos.“
Apie kainą sunku kalbėti
Situacija šiuo trumpuoju laikotarpiu, pasak LITBIOMOS vadovo, biokuro gamintojams gali būti ne lengvesnė, o dar sunkesnė. „Dėl to, kad miško darbininkams reikia greitai patekti į pažeistus miškus, reikia greitai ištraukti medieną, ją išrūšiuoti, transportuoti, krauti į sandėlius, paruošti žaliavą biokurui, – sako V. Dirma. – Miške šiuo metu šlapia, sunku į jį įvažiuoti. Mediena šlapia, ją reikia išdžiovinti, nes šilumos gamintojams nereikia šlapios medienos. Todėl papildomai reikia logistikos, sandėliavimo.“
„Padidėjusi žaliavos pasiūla, žinoma, gali daryti spaudimą kainai. Šilumos naudotojams bent laikinai tai gali būti į naudą, tačiau biokuro gamintojams žaliava dėl minėtų papildomų sąnaudų gali brangti, todėl galėčiau tik labai atsargiai prognozuoti galutinę biokuro kainą, – svarsto V. Dirma. – Šiame procese labai svarbu laiko faktorius. Aplinkos ministerija nuolat ragina miškus, medieną tvarkyti operatyviai, nes palikta miške ji genda, o ypač svarbu sutvarkyti egles, nes tai gali būti žievėgraužių veisimosi vieta ir reali grėsmė sveikiems medynams.“
Lietuvoje pagaminamos granulės yra ir eksportuojamos į užsienį. Biomasė, kuri panaudojama centralizuotos šilumos katilams gaminti, vadinamieji medienos čipsai, lieka Lietuvoje.
Parduoda privatininkai
Internete apstu skelbimų apie privačių namų savininkams parduodamas biokuro granules, briketus krosnims. Tai paklausi prekė, kuri perkant pagal skelbimus gali kainuoti ir mažiau. Lietuviškos biokuro granulės kainuoja 400–500 eurų už 1 t, tačiau galima įsigyti pigesnių lenkiškų ar net latviškų – už 350–380 eurų.
V. Dirma sako, kad biokuro, atvežto iš Lenkijos, kainą gali lemti labai daug dalykų. Pirmiausia, nedidelis PVM, kuris kaimyninėje šalyje mažina ne vienos prekės kainą. Kita vertus, ir logistikos išlaidos ten mažesnės, nes degalai taip pat pigesni. Be to, svarbus faktorius yra masto ekonomika. Kodėl iš Latvijos atvežamas biokuras yra pigesnis, galima tik pasvarstyti. Mokesčiai panašūs, tačiau LITBIOMOS vadovas mano, kad tai gali lemti didelis šios kaimyninės šalies miškingumas.
Ką galėtų asociacijos, kuri jungia daugiau kaip 30 biokuro gamintojų Lietuvoje, vadovas patarti vartotojams? Ar skubėti pirkti granules žiemai, ar laukti bent kokio nors atpigimo? „Aš – mokslo žmogus, todėl prognozės – ne mano sritis, – juokiasi V. Dirma. – Galiu tik priminti lietuvišką patarlę: ruošk roges vasarą. Privačių namų savininkai paprastai skuba apsirūpinti biokuru iš anksto, tačiau to negalima pasakyti apie centralizuotus šilumos tiekėjus. Ko delsia? Tie, kas paskubėjo, laimėjo geresnę kainą, o dabar mokės daugiau.“
Ilgalaikės sutartys ir yra pagrindinis įrankis, leidžiantis užsitikrinti geriausią nekintančią kainą. Juk ir visiems šilumos vartotojams kaina būtų mažesnė. „Mūsų asociacija dar pernai gruodį siūlė politikams įteisinti ilgalaikes sutartis ir jų sudarymo terminus, bet mūsų niekas neišgirdo. Šiemet, prieš porą savaičių, jau patys kalba, kad reikia įteisinti. Švedijoje net 80 proc. biokuro perkama pagal ilgalaikes sutartis“, – sako LITBIOMOS vadovas.
Malkų kaina pakilo nedaug
Tarp gyventojų šildymui vis dar populiarios ir paprastos malkos. Internete skelbiama, kad jų kaina svyruoja nuo 30 iki 50 eurų už 1 kub. m – panašiai, kaip pernai. Tačiau tokią kainą galima gauti tik iš privačių pardavėjų, ji gali nežymiai skirtis dėl medžių rūšių.
Oficialiai perkant prekybos vietose malkų kaina svyruoja tarp 50–90 eurų už 1 kub. m, nes yra įskaičiuojamas PVM – nuo šių metų sausio jis visam kurui padidėjo nuo 9 proc. iki 21 proc.
Brangiausios yra ąžuolinės, uosinės malkos. Pigiausios – pušinės. Paprastai gyventojai perka apie 4–5 kub. m malkų žiemai. Į kainą paprastai įskaičiuojamas atvežimas. Perkant prekybos centruose – neįskaičiuojamas.
Kur namuose laikyti kurą
Medžio granules:
• sausoje, uždaroje patalpoje – sandėliuke, garaže, katilinėje;
• ant padėklų, kad maišai nesiliestų su grindimis;
• atokiau nuo sienų, pro kurias gali skverbtis drėgmė;
• ne prie katilo, krosnies ar kito stipraus šilumos šaltinio.
Svarbiausia – apsaugoti nuo drėgmės. Granulės nuo jos išbrinksta ir gali tapti netinkamos kūrenti. Pradėtą naudoti maišą geriausia laikyti sandariai uždarytą.
Briketus:
Briketams taip pat reikia sausos patalpos. Juos galima laikyti garaže, sandėliuke ar kitoje ūkinėje patalpoje.
• laikyti ant padėklų;
• neuždengti taip, kad nesivėdintų;
• saugoti nuo tiesioginio kontakto su betoninėmis ar drėgnomis grindimis.
Briketai ypač nemėgsta drėgmės – gali pradėti trupėti.
Malkas:
Malkoms geriausia ne gyvenamoji patalpa, o malkinė arba gerai vėdinamas stogelis lauke. Idealu:
po stogeliu, kuris apsaugo nuo lietaus ir sniego;
malkinės šonai atviri arba gerai vėdinami;
malkos pakeltos nuo žemės;
tarp eilių gali cirkuliuoti oras.
Šviežių malkų nereikėtų laikyti namo rūsyje ar sandariame garaže, nes jos išskiria daug drėgmės.
Naujausi komentarai