Beprecedentė situacija
Atrodė, kad praėjusi žiema buvo gana palanki daugumai kultūrų laukuose. Vis dėlto versliniai sodai buvo tiesiog suniokoti šalčio. Vis dar laukę vaismedžių atsigavimo, dabar obuolių augintojai jau tik moja ranka ir skaičiuoja nuostolius. O jie tokie, kad be valstybės pagalbos apie tolimesnę sėkmingą veiklą sunku net galvoti. Juolab kad tai jau antri finansiškai nuostolingi metai. Pavyzdžiui, Pasvalio r. įsikūrusi bendrovė „Aukštikalnių sodai“ pernai dėl pavasarinių šalnų neteko apie 90 proc. derliaus. Ne tik dėl šalnų, kaip tuomet teigė šios bendrovės vadovas Arvydas Paškevičius, – ko dar buvo nenušaldžiusios šalnos, galutinai pribaigė vėjai su kruša. Tad net ir užaugusį derlių teko parduoti tik iš pačios bendrovės kaip nekondicinį, prekybos tinklams tokio pasiūlyti negalėjo. Dėl šios situacijos Vyriausybė net buvo paskelbusi Lietuvoje ekstremaliąją situaciją.
Šiemet A. Paškevičius skaičiuoja, kad „Aukštikalnių soduose“ iššalo apie 50 proc. 10–12 metų obelų, tačiau vadovo manymu, greičiausiai dar apie 25 proc. taip pat teks išrauti, nes jau neatsigaus. Kai kurių veislių iki 20 metų amžiaus obelys iššalo praktiškai visos. Pavyzdžiui, vartotojų mėgstamos veislės ‘Auksis’ iššalo maždaug 95 proc. medelių, o ‘Štaris’, ‘Noris’ – apie 50–60 proc. Keista, bet iššalo daugiausia lietuviškos veislės. Kai kurių obelų iš maždaug aštuonių skeletinių šakų likę vos viena ar dvi, tad tokie medeliai irgi jau neatsigaus.
Kas nutiko?
Pasak A. Paškevičiaus, negalima labai tiksliai pasakyti, kas atsitiko, kad praėjusios žiemos šaltis taip paveikė obelis. „Pas mus meteorologinė stotelė vienu metu rodė –35 °C, daubose buvo dar šalčiau, – pasakoja patyręs sodininkas. – Tačiau žemėje nebuvo pašalo, maždaug 20 cm gylyje temperatūra nebuvo minusinė.“ Tas derinys galėjo paskatinti iššalimą.
Sodininkas juokiasi, kad geriausiai išgyveno ne tokios skanios veislės, o štai pirkėjų mėgstamiausios praktiškai visos atgulė. Jis sako, kad pirkėjus greičiausiai pasieks ‘Bogatyr’, ‘Antaniniai’, kitų ne tokių populiarių veislių obuoliai, tačiau jie nėra labai skanūs ir paprastai mažiau perkami.
„Po šių šalnų jaučiamės grįžę daugiau kaip dešimtmetį atgal, – apgailestauja A. Paškevičius. – Svarbiausia, labiausiai nukentėjo tie, kas daugiausia dirbo, kas daugiausia investavo, sukūrė didelius sodus. Nuostoliai yra ne tik momentiniai, bet ir ilgalaikiai, juk, atsodinus medelius, teks laukti, kol jie užaugs ir ims gausiai derėti. Pajamos iš jų ateis ne iš karto. O vien tie momentiniai nuostoliai sieks mažiausiai pusantro milijono eurų.“
„Aukštikalnių sodai“ vadovas skaičiuoja, kad 1 ha atsodinti reikės apie 40 tūkst. eurų. Žinant, kad bendrovės sodai užima apie 200 ha, o atsodinti reikės bent trečdalį ploto, nesunku suskaičiuoti, kiek reikės investuoti. Juolab kad šie skaičiai kalba tik apie atsodinimą, o kur dar iššalusių medžių išpjovimas, kelmų rovimas, dirvos paruošimas, darbo jėga, technika... Skaičiuojama, kad prie tų 40 tūkst. drąsiai galima pridėti dar trečdalį šios sumos.
Naujus medelius atsiveš
Medelynų, kurie aprūpintų sodus sodinukais, Lietuvoje nėra. Ne vienas sodininkas apgailestauja, kad mūsų šalyje ir šitas verslas yra sunaikintas. Todėl medelius tenka vežtis iš užsienio. Visa bėda, kad dėl pavojingos bakterinės augalų degligės šiuo metu taikomi tam tikri įvežimo į Lietuvos teritoriją ribojimai. Tad reikės daug pastangų ir lankstumo atkuriant iššalusius sodus.
Sodininkai šioje nelengvoje situacijoje tikisi valstybės pagalbos, tačiau dabar mūsų valdžia, pasak A. Paškevičiaus, atrodo, suinteresuota tik bausti ir drausti. „Sakoma, kad situacija taip prastėja, kad rankos svyra žemyn, – kalba „Aukštikalnių sodų“ vadovas, – o aš sakau, kad mano rankos jau žemę siekia, taip žemai nusvirusios.“
Iššaldė sveikas obelis
Ne ką geresnėmis nuotaikomis gyvena „Luksnėnų sodai“ (Alytaus r.). Bendrovės vadovė Gitana Jonuškaitė sako, kad apie 30 ha sodo yra iššalę įvairiai – iš dalies arba visiškai. Keista, bet šiame krašte neiššalo ‘Auksio’ veislės obelys, čia labiausiai nukentėjo ‘Ligol’, ‘Noris’, ‘Champion’ ir ‘Eliza’.
Pašnekovė apgailestauja, kad iššalo gana jauni medžiai, iki 20 metų. „Naujais sodinukais teks pakeisti apie 30 ha, – pasakoja G. Jonuškaitė. – Skaičiuojama, kad 1 ha atsodinimas kainuoja apie 40 tūkst. eurų, tačiau kartu su pjovimo, rovimo darbais, dirvos išdirbimu, konstrukcijų pakeitimu naujomis susidarys apie 70 tūkst. eurų hektarui.“
„Luksnėnų sodų“ vadovė sako, kad buvo tikra lietuviška žiema, tokių šalčių nebuvę apie du dešimtmečius, o gal ir daugiau. Ir šalčiai buvo ne pavienėmis dienomis, epizodiškai, o visą mėnesį spaudė nuo –15 iki –30 laipsnių šaltis. Tad ir iššaldė geras, sveikas obelis.
Obuoliai bus brangūs
Po praėjusių metų pavasarinių šalnų, kai nušalo beveik 90 proc. obelų žiedų, lietuviški obuoliai pabrango dvigubai. Agronomė G. Jonuškaitė prognozuoja, kad šiemet jie tikrai neatpigs, nors vaisių turėtų būti daugiau nei pernai. „Visi sodai dėl iššalusių obelų patirs labai didelių nuostolių, – aiškina „Luksnėnų sodų“ vadovė. – Visiems ši situacija kainuos ne tik daug pinigų, bet ir nervų. Tikimės valstybės pagalbos, kad išliktume ir toliau galėtume dirbti. Žemės ūkio ministras, tiesa, jau nueinantis, žada pagalbą. Galėtų kompensuoti bent pusę mūsų nuostolių.“
„Aukštikalnių sodų“ vadovas A. Paškevičius taip pat sako, kad valstybės parama būtų labai pravarti, tačiau ES, o ir nacionalinė pagalba labiau orientuota į smulkesnius ūkius, auginančius po 2, 3 ar 5 ha vaismedžių. Žinoma, jiems lengviau apsisaugoti nuo šalnų, o kai keli šimtai hektarų, apsaugoti praktiškai neįmanoma. Ypač kad nuo tokių iššalimų kaip šiemet nėra ir negali būti jokios prevencijos.
Ventiliatoriai, karšto oro šildytuvai ar sodo tuneliai yra gerai, tačiau labai didelių teritorijų jais neapsaugosi. Ypač nuo tokių gamtos reiškinių kaip tokie šalčiai žiemą.
Prevencinė parama
Neseniai paskelbta, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio plano stebėsenos komitetas pritarė siūlymui išplėsti paramos priemones sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams. Strateginio plano pakeitimui dar turės pritarti Europos Komisija (EK).
ŽŪM pranešime rašoma, kad pastarųjų metų patirtis rodo, jog vien nuostolių kompensavimas po stichinių reiškinių neužtikrina ilgalaikio ūkių stabilumo. Per 2025 m. valstybės lygio ekstremaliąją situaciją buvo sunaikinta apie 7 390 ha sodų ir uogynų, o tiesioginiai nuostoliai siekė net 14,9 mln. eurų.
Todėl nuspręsta daugiau dėmesio skirti prevencinėms priemonėms, padedančioms sumažinti būsimų nuostolių mastą.
Iki šiol pagalba buvo orientuota į gyvulininkystės ūkių biosaugą. Patvirtinus pakeitimus, parama galės naudotis ir sodininkystės, uogininkystės bei daržininkystės sektorių atstovai.
Ūkininkai galės gauti paramą tikslinėms investicijoms į nepalankių klimato reiškinių prevenciją – ventiliatoriams, karšto oro šildytuvams ir sodo tuneliams, kurie nėra skirti intensyviai ištisinei (nesezoninei) gamybai.
Priemonės finansavimas didinamas 1,3 mln. eurų (nuo 7,5 mln. iki 8,8 mln. eurų). Papildomos lėšos skiriamos perskirsčius nepanaudotus kitų priemonių asignavimus.
Kad parama pasiektų tuos, kuriems jos reikia labiausiai, patvirtinti atrankos kriterijai. Prioritetas bus teikiamas smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, specializuotiems ūkiams, jauniesiems ūkininkams ir ekologiniams ūkiams.
Gamtos fenomenas
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė džiaugiasi bet kokia finansine parama sodininkams, juolab kad ekstremaliosios situacijos guldo ant menčių sodininkus jau antri metai iš eilės. „Tačiau ši parama yra skirta labiau dėl pavasarinių šalnų nuolat kenčiantiems sodininkams, – sako V. Kuliešienė. – Ventiliatoriai, karšto oro šildytuvai ar sodo tuneliai yra gerai, tačiau labai didelių teritorijų jais neapsaugosi. Ypač nuo tokių gamtos reiškinių kaip šios žiemos šalčiai. Vis dėlto gerai, kad iš viso paremia.“
V. Kuliešienė sako, kad mokslininkai iki dabar nežino tikro atsakymo, kas nutiko toms obelims. Spėja, kad žemėje nebuvo įšalo, šaknys siekė vandenį, mirko jame, o virš žemės buvo –30 °C. Tačiau tai tik spėjimas. „Tokie šalčiai buvo tik sovietiniais laikais, prieš kokius 40 metų taip pat iššalo obelys ir visi spėliojo, kas nutiko, tačiau niekas taip ir nenustatė, tiesiog gamtos fenomenas, – prisimena V. Kuliešienė. – Patirsime labai didelių nuostolių, tačiau parama niekada nebūna tokia, kad padengtų juos visus. O prevencijos nuo tokių šalnų net negali būti. Galbūt tos paramos ir gausime, tačiau kai tiek metų tokio reiškinio nebuvo, nebuvo kalbama ir apie tokio pobūdžio paramą.“
V. Kuliešienė antrina kolegoms sodininkams, kad lengva kalbėti tiems, kurių sodai maži, arba auginantiems vos kelias obelis, kai ne taip svarbu, ar viena obelis iššals, ar ne. O kai visas verslas ir pajamos priklauso nuo vaismedžių, tada tos iššalusios obelys sukelia ypač didelius nuostolius. Juk verslas yra tam, kad bendrovės uždirbtų, išlaikytų darbuotojus. Dabar gi kai kurios bendrovės gali būti pastumtos link bankroto, jeigu negaus bent kokios paramos.
Pas kaimynus tas pats
Ne ką geresnė situacija ir kaimyninėse šalyse. Lenkijoje, nors klimatas paprastai būna švelnesnis, taip pat šalnos praėjo ruožais, kaimynus dar pakankino ir pavasarinės šalnos. Latvijoje irgi panašiai kaip Lietuvoje. Kaimyninėse valstybėse labiausiai nukentėjo taip pat ‘Auksis’, gal kiek mažiau Lenkijoje, o Latvijoje iššalo dideli plotai. Akivaizdu, kad parduotuvėse sumažės ir iš kaimyninių šalių atvežtų pirkėjų mėgstamos veislės obuolių.
Į klausimą, kaip latviams pavyksta prisiauginti tiek obuolių, kad Lietuvos parduotuvėse net iki dabar jų galima nusipirkti, V. Kuliešienė tik nusijuokia: „Kaip turinti didelę patirtį sodininkė galiu pasakyti, kad latviai obuolių iki dabar, birželio, negali turėti, nes jie tiesiog neturi saugyklų. Tai greičiausiai yra lenkiški obuoliai, o kas parašyta – jau kitas reikalas. Na, papiktnaudžiauja ir mūsų, ir latvių sodininkai su ta obuolių kilme. Lenkijoje tikrai dar yra obuolių, ši šalis apskritai yra pirmaujanti pagal sodininkystę Europoje, tai mūsiškiai arba latviai iš jų ir perka, fasuoja į savus maišelius ir nurodo ne tą kilmę.“
Skaičių kalba
Lietuvoje pastaruoju metu deklaruojama beveik 5 tūkst. ha obelų sodų, tačiau versliniai sodai užima tik apie pusę – 2 tūkst. ha.
Didesnę dalį šio ploto deklaruoja smulkieji ūkininkai ar šiaip sodininkai, auginantys po kelis hektarus ar tik arus. Šie vaisiai skinami tik vietinei rinkai, o dažniausiai sodininkai juos realizuoja tik tarp pažįstamų žmonių ar giminių.
Kompensuoja ne viską
Nuo pavasarinių šalnų pernai nukentėjusių sodų ir uogų augintojų nuostoliams kompensuoti buvo skirta 3,3 mln. eurų – 1,1 mln. eurų skyrė EK, nurodydama, kad valstybė pati gali prisidėti iki 200 proc. iš nacionalinių lėšų. Tad likusią dalį pridėjo valstybė.
Finansų ministerijos duomenimis, už šią sumą sodų ir uogynų savininkams kompensuota 22 proc. patirtos žalos.
(be temos)