Socialinė ir būsto politika
Žemos gyventojų pajamos, prastos kokybės ir energiškai neefektyvus būstas, didelės sąskaitos už energiją (šildymą, elektrą) – ši kombinacija veda į energijos nepriteklių.
Geopolitinė situacija prisidėjo prie energijos išteklių rinkos nepastovumo ir tai pirmiausia veikia pažeidžiamiausius namų ūkius, todėl stiprėja iki šiol egzistavusi socialinė nelygybė.
Tokios iniciatyvos, kaip ES kovos su skurdu strategija ir Europos įperkamo būsto planas, signalizuoja didesnį dėmesį socialinei sanglaudai, keičiasi ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimo planai. Užtikrinti, kad žaliasis perėjimas būtų socialiai subalansuotas, tapo išskirtinai svarbia sprendimų priėmėjų užduotimi.
Apie kovą su energijos nepritekliumi „Euractiv“ leidinio organizuotoje ir Briuselyje vykusioje konferencijoje diskutavo ES politikos formuotojai ir mokslininkai. Italijos energijos nepritekliaus observatorijos (OIPE) pirmininkė ekonomistė prof. Paola Valbonesi pasidalijo Italijos pavyzdžiu: daugybės žmonių visame pasaulyje numylėta šalis susiduria su rimtais sunkumais.
Remtis konkrečiais duomenimis
Italijoje energijos nepritekliumi laikoma padėtis, kai namų ūkiai sąskaitoms už energiją skiria pernelyg didelę savo pajamų dalį.
Nuo 1997 m. Italijos nacionalinis statistikos institutas vykdo šalies namų ūkių biudžetų tyrimą. 2026 m. gruodį bus paskelbti 2025 m. duomenys, todėl pastaroji viešai prieinama statistika atspindi 2024-ųjų padėtį.
Duomenys rodo, kad 1997 m. su energijos nepritekliumi susidūrė 7,7 proc. visų Italijos namų ūkių, o 2024 m. – 9,1 proc., arba 2,4 mln. šalies namų ūkių. Per visus tyrimo vykdymo metus būta įvairių šuolių, tačiau 9,1 proc. – kol kas didžiausias rodiklis. Prof. P. Valbonesi pabrėžia, kad situacija Italijoje – labai netolygi.
Energijos nepriteklius yra daugiasluoksnis, bet pats skurdas irgi yra daugiasluoksnis.
Pietų regionai yra labiau pažeidžiami: pvz., centriniame Lacijaus regione, kurio centras – sostinė Roma, su energijos nepritekliumi kovoja 5 proc. namų ūkių, o pietiniame Apulijos regione – 18,1 proc. Palyginti su šalies vidurkiu, Italijos pietuose energijos nepriteklius yra apie dukart didesnis, tačiau, jei lygintume su gyvenimu Romoje, viršija net tris kartus.
Jei lygintume ne tik regionus, bet ir didmiesčių zonas su didesnėmis savivaldybėmis ir mažomis savivaldybėmis, pastarųjų trejų metų duomenimis, didžiausias procentas energijos nepritekliuje gyvenančių namų ūkių koncentruojasi būtent mažose savivaldybėse. Prof. P. Valbonesi išskiria, kad energijos nepriteklius dažniausiai paliečia namų ūkius su vaikais ir imigrantais.
„Tai svarbūs elementai, jei norime spręsti realius politikos klausimus, nes žinome, kad ši pažeidžiamų namų ūkių grupė yra didelėje bėdoje“, – sako ekonomistė. Anot jos, tyrimai rodo, kad, siekiant iš tiesų efektyvių politikos rezultatų, reikia gilintis į padėtį atskiruose šalies regionuose.
OIPE pradėjo tirti kai kurių regionų namų ūkių skurdo rizikos indeksą, kuris apima energijos sąnaudas ir kainas, klimato padėtį, pastatų kokybę, gyventojų pajamas ir išsilavinimą.
Prioritetas – socialiniai būstai
Italijoje socialiniuose būstuose gyvena 700 tūkst. gyventojų. Didelė dalis šių būstų yra energiškai neefektyvūs.
Socialinių būstų gyventojų skurdo riziką lemia didelės sąskaitos už energiją. Pvz., vidutinės namų ūkio socialiniame būste pajamos šiauriniame Emilijos Redžo mieste siekia 1 139 eurus, o pietuose esančioje Fodžoje – 1 022 eurus. Sąskaitos už elektrą, dujas ir šildymą Emilijos Redže vidutiniškai sudaro 216 eurų, o Fodžoje – 172 eurus.
„Apie sunkumus arba didelius sunkumus sudurti galą su galu pranešantys namų ūkiai su tuo susiduria apmokėję energijos sąskaitas: taip sako 75 proc. socialinių būstų namų ūkių Fodžoje ir 79 proc. – Emilijos Redže. Tai du skirtingi regionai ir apie 80 proc. jų gyventojų teigia turintys sunkumų gyventi normalų gyvenimą jau apmokėję energijos sąskaitas“, – teigia prof. P. Valbonesi.
„Dėl to Italijoje parama turi būti labai paprasta ir numatyta pagal namų ūkio pajamas, dydį, struktūrą ir klimatą“, – išvadą daro tyrėja.
„Dėmesio turi būti skiriama socialiniams būstams ir jų renovacijai, efektyviam energijos vartojimui tuose pastatuose, nes čia yra įprasta suskaidytos paskatos problema: socialinio būsto teikėjai dažnai susiduria su dideliais biudžeto apribojimais, o nuomininkai neturi jokios paskatos renovuoti būstą, kuriame gyvena. Dėl šios priežasties būtų naudinga įsteigti nacionalinį socialinių būstų renovacijos fondą, kuris ne tik teiktų išteklius, bet ir techninę paramą, kuri padėtų tinkamai suformuoti renovacijos projektus, planus“, – aiškina ekonomistė.
Jos įsitikinimu, visa tai mažintų energijos suvartojimą, kuris atsispindėtų pažeidžiamų namų ūkių sąskaitose. Tai taip pat sumažintų CO2 emisijas.
Prof. P. Valbonesi atkreipia dėmesį ir į investavimą į energetinį išprusimą: Italijoje daug imigrantų, todėl tyrėja siūlo informacijos šaltinius italų kalba adaptuoti įvairiakalbiams; kurti į mokyklas orientuotas švietimo programas; bendradarbiauti su vietinėmis bendruomenėmis ir patikimais tarpininkais.
„Apklausose socialinio būsto renovacijos palaikymo rodiklis siekia apie 40 proc. – tai išties labai žema norma. Turime rasti kitų kanalų, kaip pasiekti pažeidžiamus namų ūkius“, – sako prof. P. Valbonesi.
OIPE mėgino nustatyti ne tik Italijos, bet ir Europos energijos nepriteklių, tačiau tyrėjams pritrūko patikimų duomenų. Prof. P. Valbonesi teigimu, duomenims vis dar trūksta kokybės, nepaisant, kad daug metų teko laukti prieigos prie jų.
Būsto krizė – ne tik namų trūkumas, bet ir faktas, kad daugybėje jau egzistuojančių namų trūksta tam tikros kokybės.
EK siūlymai
Salvadoras Barriosas iš Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimų centro fiskalinės politikos analizės skyriaus antrina prof. B. Valbonesi: energijos nepriteklius yra daugiasluoksnis reiškinys, kurį formuoja žemos pajamos, aukštos energijos išteklių kainos ir žemas energinis efektyvumas pastatuose. Be to, trūksta konsensuso, kaip matuoti ir analizuoti skirtingo pobūdžio energijos nepriteklių.
EK tyrimų centras analizuoja, kokią gyventojų pajamų dalį sudaro sąskaitos už energiją, atlieka apklausas, ar žmonėms pakanka šilumos jų namuose, atkreipia dėmesį į tai, ar jie turi skolų už komunalines paslaugas.
S. Barriosas pabrėžia, kad tiksliai pamatuoti energijos nepriteklių ES mastu labai sudėtinga, nes namų ūkių situacija labai skiriasi. Be to, egzistuoja ir paslėptas energijos nepriteklius, kai namų ūkiai dėl savo pajamų ir pastato energinio efektyvumo problemų neišgali apmokėti didesnių sąskaitų, todėl tiesiog nepakankamai šildo ar vėsina savo namus, taupo elektros energiją visomis išgalėmis. Tokiais atvejais vien statistika neatspindi realaus energijos nepritekliaus, nes žmonės sąmoningai riboja energijos vartojimą.
Pasak S. Barrioso, kaip dalį šios problemos sprendimų EK siūlo mokesčių ir socialinės paramos sistemą, į ją įtraukiant žaliųjų investicijų politiką ir susitelkia į elektrines transporto priemones, šilumos siurblius, gyvenamųjų pastatų renovaciją.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienoje šalyje skiriasi klimatas, o turbūt dar svarbiau – ir energijos išteklių vartojimo ypatumai. „Pvz., šalyse, kur iškastinis kuras, biomasė, kaip Lenkijoje ir Rumunijoje, yra daug pigesni nei elektra, reikia pagalvoti dukart pritaikant tam tikras priemones, pvz., šilumos siurblius, kurie naudoja elektrą. Reikia kofinansuoti ar subsidijuoti investicijas į šilumos siurblius, bet jei elektra labai brangi, šių investicijų kaina tampa labai aukšta“, – aiškina S. Barriosas.
„Pvz., Šiaurės ir Baltijos šalyse dominuoja elektra, o tai atspindi didelį šilumos siurblių naudojimą. Centrinėje ir Rytų Europoje daugiau naudojamas kietasis kuras, anglys ir biomasė. Kitose šalyse, kaip Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje, dominuoja gamtinės dujos, nes ten vyrauja joms vartoti gerai pritaikyta infrastruktūra, – dėsto jis. – Visa tai labai svarbu analizuojant žaliosios politikos paskirstymo poveikį, subsidijuojant elektromobilius, šilumos siurblius, gyvenamuosius pastatus.“
Socialinė dimensija
Pasak EK Užimtumo departamento Socialinių teisių ir įtraukties direktorės Katarinos Ivankovic-Kneževic, ES kovos su skurdu strategija turi daug skirtingų elementų, įskaitant vaikų skurdo ciklo nutraukimą ir vaikų garantijų stiprinimą. Tai neišvengiamai susiję ir su energijos nepritekliaus tema.
„Energijos nepriteklius yra daugiasluoksnis, bet pats skurdas irgi yra daugiasluoksnis. Kai kalbame iš socialinių teisių ir politikos perspektyvos, mums energijos nepriteklius yra viena iš skurdo dimensijų. Tai labai dažnai lydi transporto arba skaitmeninis ir raštingumo skurdas“, – sako K. Ivankovic-Kneževic.
„Kovodami su skurdu matome, kad įprasti metodai iš tiesų neveikia. Socialinių reikalų ministrai su skurdu kovoja dažniausiai pasitelkdami pašalpas, pvz., minimalių pajamų išmokomis arba minimaliomis garantijomis, kurių pavadinimai skirtingose šalyse skirtingi. Tačiau skurdas toks daugiasluoksnis, kad su juo kovoti galima tik įvertinus visus šiuos skirtingus sluoksnius“, – konferencijoje tvirtino EK atstovė.
Jos teigimu, EK jau pateikė priemonių paketą, įskaitant pirmąją ES kovos su skurdu strategiją; strategiją, kaip nutraukti vaikų skurdą; strategiją, skirtą kovai su atskirtimi būsto srityje; Europos įperkamo būsto planą.
„Turiu pasakyti, kad sunkiausia užduotis buvo suderinti visas politikos kryptis, nes vis dar dirbame skirtingose institucijose, o nacionaliniu lygmeniu – skirtingose ministerijose. Tačiau, norint iš tikrųjų kovoti su skurdu, visos institucijos neišvengiamai turi dirbti kartu“, – tvirtina K. Ivankovic-Kneževic.
Būsto pasiūlos trūkumas
Europos Parlamento (EP) narys ir Specialiojo komiteto dėl ES būsto krizės pranešėjas iš Ispanijos Borja Giménezas Larrazas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus būsto ir jo nuomos kainos Europoje augo drastiškai, nes trūksta būsto pasiūlos.
„Turime pastatyti 10 mln. pastatų visoje ES, kad patenkintume šiuo metu egzistuojančią paklausą. Tačiau situacija priešinga, nes EK nustatė, kad per pastaruosius penkerius metus statybos leidimų išdavimų skaičius sumažėjo 20 proc.“, – sako Europos liaudies partijos atstovas.
„Kokios priežastys lėmė šią situaciją? Pirma, galime kalbėti apie sudėtingą reguliavimą, pernelyg didelę biurokratiją, didelius mokesčius, finansavimo gavimo problemas, darbo jėgos trūkumą ir medžiagų bei energijos kainų kilimą“, – vardija B. Giménezas Larrazas.
Anot jo, energijos išteklių kainų kilimas yra pagrindinis faktorius statybų srityje ir viena iš pagrindinių būsto pasiūlos trūkumo priežasčių. Todėl, B. Giménezo Larrazo teigimu, labai svarbu, kad EK pateikė Europos elektrifikacijos veiksmų planą, kurio tikslas – sumažinti elektros kainas.
Gento pavyzdys
Konferencijoje Briuselyje dalyvavo ir vieno gražiausių Belgijos miestų Gento mero pavaduotojas Filipas Watteeuw. Belgijoje Gentas laikomas geruoju pavyzdžiu, nes šis miestas ne kartą buvo nominuotas tapti ES žaliąja sostine.
Pasak F. Watteeuw, Gentas susiduria su labai rimta būsto krize: dabar mieste yra apie 150 tūkst. gyvenamųjų namų, o iki 2040-ųjų reikia pastatyti dar 20 tūkst. namų.
„Būsto krizė – ne tik namų trūkumas, bet ir faktas, kad daugybėje jau egzistuojančių namų trūksta tam tikros kokybės, todėl turime didinti namų skaičių ir namų kokybę. Kai dar yra ir energjos nepriteklius, kalbame apie klimato ir būsto krizės politikos kombinaciją“, – sako F. Watteeuw.
Čia išskirtinai svarbi renovacija. „Orientuojamės į nuomininkų rinką, nes apie 50 proc. Gento gyventojų – nuomininkai. Daug investuojame į socialinį būstą. Sujungiame abu segmentus per naujas statybas ir renovaciją, ypač siekdami apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius. Turime būsto bendrovę ir ją finansuojame, turime investicijų programą, planą iki 2032 m. Jį sudaro 2,7 mlrd. eurų – tai gana didelė suma mūsų dydžio miestui“, – pasakoja Gento meras.
„Pagrindinė žinia, kad mūsų klimato politika turi būti ir socialinė politika, į tai šiuo metu ir esame susitelkę“, – teigia F. Watteeuw.
Naujos asociacijos
Konferencijos dalyviai pastebi, kad visoje Europoje daugėja asociacijų, kurios siekia spręsti energijos nepritekliaus problemas. Pvz., Italijoje įprastai konkuruojančios privačios įmonės susivienijo su šias problemas sprendžiančiu Italijos energijos banko fondu.
„Idėja suvienyti skirtingų dalyvių pastangas, finansinius išteklius ir projektų valdymo gebėjimus suteikia tinkamą masto ekonomiją, kad būtų galima dirbti efektyviau“, – teigia Italijos energijos banko fondo viceprezidentas Nicola Monti.
Dabar Italijos energijos banko fondo valdyboje yra penkios vidutinio dydžio ir didelės įmonės, kurios kartu sudaro 40–50 proc. rinkos žaidėjų. Šiandien fondo išlaidų pajėgumas siekia apie 2 mln. eurų per metus, teigia N. Monti.
Fondo veikla apima įvairius barus – nuo švietimo apie energijos taupymo metodus iki maisto banko paslaugų socialiai pažeidžiamiems asmenims. Italijos energetikos rinkoje yra šimtai įvairiausių dalyvių, todėl N. Monti viliasi į Energijos banko fondo veiklą pritraukti dar daugiau dalyvių, kurie keistųsi patirtimi ir padėtų ištraukti iš energijos nepritekliaus pažeidžiamiausius namų ūkius.
Naujausi komentarai