Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, prognozavusi 3,4 proc. metinį BVP augimą, sako, kad antrasis šių metų ketvirtis buvo „labai stiprus“.
„Nebuvo lengva matuoti, pamatuoti tiksliai, nes labai daug tokių netipinių vienkartinių poveikių sugėrė šitas antrasis ketvirtis“, – BNS ketvirtadienį teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės teigimu, labiausiai BVP rodiklį augino atsiimtų lėšų iš antrosios pensijų pakopos įsiliejimas į ekonomiką.
„Būtent antrąjį ketvirtį ekonomiką pasiekė antros pensijų pakopos reformos pirmojo lango įtaka ir atitinkamai lėšos išsiliejo į prekybos, namų ūkius aptarnaujančių paslaugų sektorius ir tai turėjo reikšmingą kapitalizuojančią įtaką namų ūkių vartojimo augimui, kuris yra labai svarbi bendrojo vidaus produkto augimo kolona“, – teigė ji.
Nebuvo lengva matuoti, pamatuoti tiksliai, nes labai daug tokių netipinių vienkartinių poveikių sugėrė šitas antrasis ketvirtis.
Anot I. Genytės-Pikčienės, po vangios, šaltos žiemos ir kuklaus pirmojo metų ketvirčio rezultato, antrasis ketvirtis statybų sektoriui buvo itin darbingas: „Kilo labai sparčiai, dviženkliais tempais kone visos statybos darbų rūšys: tiek inžinerinė statyba, tiek gyvenamojo, tiek negyvenamojo nekilnojamojo turto vystymas.“
Kita vertus, pasak ekonomistės, neapibrėžtumo ekonomikai atnešė konfliktas Artimuosiuose Rytuose: „Jis įstūmė gamintojus į savotišką nedėkingą situaciją, kai keičiasi išorės paklausa ir atitinkamai persistumdo užsakymai. Iš kitos pusės, ir sąnaudų kilimas yra reikšmingas, jį reikia suvaldyti, reikia daugiau apyvartinių lėšų.“
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad antrojo ketvirčio augimas šiek tiek viršijo lūkesčius.
„Antrąjį ketvirtį ekonomikos augimas šiek tiek viršijo lūkesčius, bet labai nenustebino, nes turbūt apie pusė to augimo susijęs su vienkartinėmis ir laikinomis priežastimis – tai yra labai sparčiai augusiu vartojimu, kuomet dalis gyventojų pasiėmė pinigus iš antrosios pakopos pensijų fondų. Mūsų vertinimu, vien tai prie vartojimo pridėjo daugiau negu milijardą eurų per antrąjį ketvirtį“, – BNS teigė N. Mačiulis, prognozavęs 3,2 proc. metinį augimą.
Tuo pačiu metu reikia pripažinti, kad tai nėra ant vienos kojos stovintis Lietuvos ekonomikos augimas, nes matėme antrąjį ketvirtį ir labai įsibėgėjusį pramonės augimą, ir atsigavo statybos.
Ekonomistas akcentavo, kad ekonomikos augimą taip pat skatino statybos ir pramonės sektoriai.
„Tuo pačiu metu reikia pripažinti, kad tai nėra ant vienos kojos stovintis Lietuvos ekonomikos augimas, nes matėme antrąjį ketvirtį ir labai įsibėgėjusį pramonės augimą, ir atsigavo statybos, ir panašu, kad privataus sektoriaus investicijos sparčiau augo. Daugelis paslaugų sektorių taip pat didino savo apimtis. Matome, kad didžioji dalis sektorių auga sparčiai ir tai atsispindi BVP rodiklyje“, – sakė N. Mačiulis.
Džiugina apdirbamosios gamybos rezultatai, neramina – IT sektoriaus
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad teigiamai nustebino apdirbamosios gamybos rezultatai – antrąjį ketvirtį gamybos produkcija be naftos produktų buvo 5,9 proc. didesnė nei prieš metus.
„Geriausiai sekėsi plastiko gaminių, elektronikos, medienos, gėrimų ir maisto gaminių gamintojams. Tikėtina, kad augimą vis dar skatino užsakovų skubėjimas užsitikrinti tiekimą ir fiksuoti kainas baiminantis ilgesnės neigiamos įtakos tiekimo grandinėms dėl JAV ir Irano karo pasekmių“, – pranešime teigė T. Povilauskas.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, nerimą kelia informacinių technologijų ir ryšių sektoriaus rezultatai – įmonių pardavimo pajamų metiniai pokyčiai buvo neigiami ir šiemet teigiamo augimo nerodo.
„Labai daug klausimų, ar tai yra struktūrinės, ar tiktai laikinos priežastys po šitais rezultatais slepiasi“, – BNS svarstė ji.
Savo ruožtu Lietuvos banko (LB) ekonomistas Darius Imbrasas pastebi, jog verslo paslaugų pardavimų augimas šių metų antrąjį ketvirtį tebėra vangus, tačiau įmonės tolesnę raidą vertina gana palankiai.
„Įvertinus palyginamąsias kainas ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, verslo paslaugų pardavimai buvo 1,6 proc. didesni nei ankstesnį ketvirtį ir panašia apimtimi didesni nei prieš metus. Tai bene lėčiausia nuo 2023 metų rinkos paslaugų sektoriaus plėtra, kuriai įtakos turi ir išsiskiriančios paslaugų pardavimų raidos tendencijos“, – pranešime teigė D. Imbrasas.
Anot jo, šiuo metu sparčiausiai auga apgyvendinimo ir maitinimo, nekilnojamojo turto operacijų paslaugas teikiančios įmonės, o jų pardavimams įtakos turi ir gyventojų iš antrosios pensijų pakopos fondų atsiimtos lėšos.
N. Mačiulio teigimu, apie 70 proc. Lietuvos pramonės eksporto sudaro eksportas į ES ir Jungtinę Karalystę ir bent jau antrąjį ketvirtį Lietuvos eksportuojantis verslas išliko konkurencingas.
„Kol kas Lietuvos eksportuotojai išliko konkurencingi, išsaugojo eksporto rinkas ir net kai kuriais atvejais atsikovojo naujas rinkas. Įdomu tai, kad tai nėra kažkurios vienos pramonės šakos pasiekimas – mes žiūrime į elektroniką, bet taip pat ir į maisto pramonę, į chemiją, ir transporto priemones. Visur kol kas bent jau Lietuvos eksportuojančios įmonės labai sėkmingai susiduria su išoriniais iššūkiais“, – BNS akcentavo ekonomistas.
Antrąjį pusmetį laukiama sulėtėjimo
Pasak „Swedbank“ ekonomisto, tikėtina, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Tačiau antrąjį metų pusmetį šalies ekonomikos augimas turėtų sulėtėti.
„Neabejotinai antrasis pusmetis bus daug kuklesnis – tiek žiūrint į vartojimą, nes impulsas vartojimui buvo vienkartinis, matome padidėjusią infliaciją taip pat vieną didžiausių ES, ir tai irgi šiek tiek mažins gyventojų perkamosios galios augimą“, – pabrėžė ekonomistas.
„Labiausiai reikėtų nerimauti dėl eksportuojančių sektorių, nors iki šiol jie nustebino savo atsparumu, bet žiūrint į eksporto užsakymų lygį, į pramonės pasitikėjimo rodiklį, į būklę pagrindinėse eksporto rinkose, didėjančią konkurenciją iš Kinijos, turbūt nereikėtų tikėtis, kad toks spartus pramonės ir eksporto augimas tęsis ir antrą šių metų pusmetį“, – pridūrė N. Mačiulis.
(...) galima pasidžiaugti sparčiu ekonomikos augimu, tačiau reikia pasiruošti sudėtingesniems laikams ateityje.
Pasak jo, kol kas galima pasidžiaugti sparčiu ekonomikos augimu, tačiau reikia pasiruošti sudėtingesniems laikams ateityje.
„Artea“ ekonomistė prognozuoja, kad šiais metais BVP augs 3,3 proc. ir sako, kad atsižvelgiant į pirmojo ir antrojo ketvirčio rezultatus, kol kas prognozė atrodo taikliai.
„Ateinantys ketvirčiai, matyt, pasižymės irgi tais pačiais pagrindiniais varikliais, vidaus paklausa bus itin svarbi šių metų visos plėtros dedamoji“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, nesibaigiant konfliktui Artimuosiuose Rytuose išlieka rizikų dėl infliacijos paspartėjimo rudenį, o tai galėtų „apkarpyti ekonomikos rezultatą“, tačiau kol kas infliacija dar nėra taip stipriai įsišaknijusi.
Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 3,8 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) ir siekė 22,7 mlrd. eurų (to meto kainomis). Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos metinis augimas siekė 4,1 procento.
Tuo metu antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, šalies ekonomika augo 1,7 procento.
Naujausi komentarai