Rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje nukrito 12 proc. iki 85 eurų už megavatvalandę.
Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 60 eurų už megavatvalandę.
„Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė ženkliai išaugusi vėjo elektrinių gamyba regione. Lietuvoje vėjo generacija padidėjo 51 proc. ir sudarė didžiausią vietos gamybos dalį, o bendras elektros gamybos kiekis išaugo 14 procentų. Kainų mažėjimą taip pat lėmė sumažėjęs importo kiekis, nes vietos elektrinės užtikrino net 93 proc. šalies elektros poreikio. Tuo metu Centrinėje Europoje kainos išliko aukštesnės dėl brangusių gamtinių dujų, kurių kaina siekia 72 eurus už megavatvalandę. Tokios dujų kainos paskutinį kartą fiksuotos 2022 metų gruodį“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 5 proc. iki 256 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 93 proc. šalies elektros poreikio. Per savaitę buvo pagaminta 239 GWh elektros – 14 proc. daugiau nei prieš savaitę (209 GWh).
Daugiausia elektros gamino vėjo jėgainės – jų gamyba padidėjo 51 proc. iki 137 GWh. Saulės elektrinių gamyba sumažėjo 21 proc. iki 62 GWh. Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, šiluminės jėgainės – 10 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh.
Vėjo elektrinės per savaitę gamino 57 proc. šalyje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 26 proc., hidroelektrinės – 7 proc., šiluminės jėgainės – 4 proc., o kitos elektrinės – 6 proc.
Bendras elektros importas sumažėjo 27 proc. iki 68 GWh: 66 proc. importuota iš Švedijos, 26 proc. – iš Latvijos, 8 proc. – iš Lenkijos.
Eksporto srautas padidėjo 8 proc. iki 58 GWh: 41 proc. – į Lenkiją, 39 proc. – į Švediją, o likę 20 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 69 proc. Lenkijos kryptimi ir 20 proc. Lietuvos kryptimi, „NordBalt“ – 19 proc. Švedijos kryptimi ir 38 proc. Lietuvos kryptimi.
Naujausi komentarai