Kur turėtų atsidurti panaudotos elektroninės cigaretės ir kita smulkioji elektronika? Kaip jas utilizuoti saugiai ir atsakingai? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius Marius Busilas.
– Kodėl šiuo metu ši problema darosi vis aktualesnė?
– Gyvenime vyksta progresas, skaitmenizacija ir daugėja įrangos, kurią naudoja visi. Esame paskaičiavę, kad kiekvienas gyventojas turi dešimt ir daugiau įrenginių su įkraunamomis baterijomis ar akumuliatoriais. Žmonės naudoja telefonus, ausines, laikrodžius, žaislus ar buities įrankius. Svarbu paminėti ir elektronines cigaretes, kurios yra galvos skausmas atliekų tvarkytojams bei priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Sunku išvardyti viską.
– Kokie dar įrenginiai ar kiti daiktai kelia gaisro pavojų?
– Didžiausia problema yra elektroninės cigaretės. Jos yra mažos ir dažnai išmetamos į šiukšlių dėžę dideliais kiekiais. Baterijoje lieka šiek tiek energijos, kuri yra pavojinga. Iš šiukšlių dėžės jos keliauja į komunalinių atliekų mašinas, kur atliekos yra presuojamos. Po mechaninio pažeidimo baterijos reaguoja, vyksta terminė reakcija, sprogimas ar degimas.
– Kur reikėtų mesti panaudotas elektronines cigaretes?
– Tiek elektronines cigaretes, tiek kitus buitinius elektroninius prietaisus reikėtų vežti į prekybos centrus ar prekybos tinklų parduotuves, kuriose prekiaujama tokiais daiktais. Didieji prekybos centrai turi išmetimo vietas. Taip pat reikėtų paminėti stambių gabaritų aikšteles.
– Ar pavojų kelia tik pažeistos baterijos, ar ir iš pažiūros tvarkingai atrodantys prietaisai?
– Pavojų kelia visi prietaisai, nes vyksta terminė reakcija. 45–60 laipsnių temperatūroje prasideda pagreitintas senėjimas ir medžiagų irimas, o aukštesnė nei 60 laipsnių temperatūra yra kritinė, pavojinga ir pažeidžianti išorinius apsauginius baterijos sluoksnius. Baterijos yra jautrios temperatūrai, tad nereikėtų elektroninių prietaisų laikyti ant įkaitusių, metalinių paviršių ar palikti saulės spinduliuose.
– Ar daug elektronikos žmonės meta į mišrių atliekų konteinerius, ar situacija gerėja?
– Mūsų tyrimas parodė, kad 15 proc. žmonių išmeta elektronines atliekas į buitinių atliekų konteinerius. Tai yra daug, nes kyla didelis pavojus. Kiekvienas mažas elektroninis įrenginys, mechaniškai suspaustas ar gavęs smūgį, kelia gaisro pavojų.
– Dažnas žmogus gali pasakyti, kad tingi vežti elektroniką į specialią vietą. Galbūt reikėtų daugiau atliekų surinkimo vietų?
– Mūsų tyrimas parodė, kad 30 proc. žmonių šalia namų neturi išmetimo vietų. Vežti mažą įrenginį toli jiems atrodo neprotinga arba nepatogu. Patarimų čia nėra, atliekos turi būti rūšiuojamos saugiai ir sąžiningai.
– Žmonės yra linkę keisti įrenginius vis dažniau. Ar gali būti, kad jų kokybė suprastėjo?
– Manau, kad progresas vyksta ir įrenginiai nėra vienkartiniai. Be to, jie perparduodami tiems, kurie neįperka naujų arba nesilaiko madų. Daug įrenginių pasižymi ilgaamžiškumu, bet gerėjanti kokybė, didėjantis greitis, lengvumas ar ryškumas lemia tai, kad po metų norisi įsigyti naują. Tai natūralus dėsnis.
– Kam tenka daugiau atsakomybės dėl rūšiavimo – visuomenei ar gamintojams?
– Buitinę įrangą ar elektroninį prietaisą turintis žmogus privalo būti atsakingas, sąžiningas ir išmesti atliekas ten, kur reikia. Tačiau pagrindinė atsakomybė tenka gamintojams ir importuotojams, kurie įveža ir prekiauja įrenginiais. Sistema veikia taip, kad kartais už atliekų surinkimą jau būna sumokėta ir įtraukta į įrenginio kainą. Gamintojai ir importuotojai turi organizuoti platų ir tankų tinklą įrenginių surinkimui. Atliekų tvarkytojai yra tik įrankis ir pagalba.
– Jei įrenginys nepažeistas, bet nėra laiko nuvežti jo į surinkimo vietą, ar saugu jį laikyti namuose?
– Manau, kad taip. Svarbu nelaikyti įrenginio ant tiesioginių saulės spindulių arba karštoje vietoje. Taip pat įrenginiui kenkia perkrovimas ir šaltis. Jei daiktas nėra reikalingas, nepatartina laikyti jį namuose.
– Kaip rūšiuoja skirtingos amžiaus grupės? Galbūt jaunesni žmonės tai daro sąmoningiau, o gal priešingai?
– Skirtumai 18–75 metų amžiaus grupėje yra labai neryškūs. 18–25 metų amžiaus grupei priklausantys žmonės nuveža mažiau atliekų į surinkimo vietas, tikriausiai todėl, kad mažiau vairuoja. Norisi tikėti, kad jaunesni žmonės bus atsakingi ir rūšiuos atliekas.
– Galbūt žmonės nesuvokia, kad elektroninė cigaretė nėra elektronikos atlieka?
– Manau, kad taip. Dažnai mes net nesusimąstome, kiek daug įrenginių turime aplink save. Atliekas reikia rūšiuoti atsakingai, nes to nedarydami nukenčiame ir patys, ir visuomenė, ir miestas.
– Kokią vieną taisyklę turėtų prisiminti kiekvienas žmogus, kad prisidėtų prie saugesnio atliekų tvarkymo?
– Nemaišyti visų atliekų ir nemesti elektroninių prietaisų į komunalinių atliekų bei popieriaus, kartono ir plastiko konteinerius. Tai pagrindinė taisyklė, kurios reikėtų laikytis dėl mūsų visų saugumo ir gerovės.
– Ar tai galioja visų rūšių atliekoms?
– Iš dalies taip, bet elektroninės atliekos yra pavojingos. Maisto produktai ar popierius nėra pavojingi. Elektroniniai įrenginiai, patekę į perdirbimo vietas, yra išardomi, atskiriamos tiek vertingos, tiek pavojingos medžiagos.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)