Rugpjūtį – rugiapjūtė, tad ūkininkams pats darbymetis, o laukuose nesustoja kombainai. Nestoja augti ir išlaidos kurui, kurio reikia, kad kombainai apskritai galėtų dirbti.
„Kuras brangsta. Buvo kažkiek, reaguojant į pasaulines žinutes, kaina sumažėjusi, bet dabar vėl šoko į viršų. Prie to paties reikia priskirti ir trąšų kainas. Situacija yra nerami“, – sakė Kelmės rajono ūkininkas Martynas Puidokas.
Kuras brango dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose. Anot M. Puidoko, akivaizdu, kad šis derliaus nuėmimas kainuos daugiau nei anksčiau, tačiau kiek tiksliai – dar nepaskaičiavo. Ūkininko teigimu, sunku prognozuoti, kas laukia po savaitės, nes dabar kainos keičiasi kasdien. Pavyzdžiui, per pastarąją savaitę kuras pabrango 10 centų.
„Reikia žiūrėti į galutinį rezultatą – už kiek mes parduosime derlių, už kiek nukulsime, nes reikia ir išdžiovinti, apdoroti, suvežti“, – aiškino M. Puidokas.
„Trąšų ir kuro kainos, kai vyksta pati javapjūtė, yra pačios didžiausios. Kai kurie ūkininkai pasimetę, ką daryti – ar trąšų nenaudoti. Tada užsisukame į ratą: grūdų kokybė prastėja, derliai prastėja ir smulkieji ūkiai traukiasi“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas.
Brangstančios sąnaudos – išbandymas ne tik ūkininkams. Jos gali paliesti kiekvieną, net ir „asfalto žmogų“. Ūkininkui išleidus daugiau, anksčiau ar vėliau tai atsispindės maisto kainose.
„Žemės ūkio produkcija nebrango. Mes negalime nustatyti kainų, tai yra biržinė prekė, priklausoma nuo pasaulio biržų. Gali trąšos kainuoti 2 tūkst., gali būti penkis kartus brangesnės, o kviečių kaina gali būti kaip prieš 10 metų. Ir dabar žiūrime, kad kaina tebėra kaip prieš 10 metų. Tai yra tragedija, maksimali krizė, kokia gali būti. Dalis ūkininkų neišgyvens ir užsidarys“, – perspėjo G. Špakauskas.
Ūkininkai Vyriausybėje išgirdo, kad, siekiant išvengti kracho, Europos Komisijos Lietuvai skirta beveik 10 mln. eurų parama bus dvigubinama.
„Vyriausybė surado galimybę 100 proc. prisidėti prie ES pagalbos paketo. Lietuvos ūkininkams bus padalyta beveik 20 mln. eurų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Šį kartą prioritetas – smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Vienkartinės paramos vidutinė suma sieks apie 3,5 tūkst. eurų.
„Kad 100 proc. kompensuos, tai čia tikrai to nėra“, – pastebėjo M. Puidokas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Žemės ūkio ministerija įsipareigojo per rugpjūtį suderinti schemą, kaip pinigai bus išdalyti.
„Kalbame apie nulį biurokratijos. Nereikės pildyti nei formų, nei paraiškų, ir ūkininkai tiesiog į savo sąskaitą gaus pinigų sumą, priklausomai nuo to, kokio dydžio ūkis“, – aiškino K. Mažeika.
Ministras tikslino, kad parama bus apskaičiuota pagal tai, ką galima pamatuoti – gyvulių ir hektarų skaičių.
„Kiek ūkis gali įsigyti kuro – yra apskaičiuotos normos, kiek ūkis dirba hektarų žemės – dar viena dedamoji, ir kiek ūkis turi gyvulių. Čia trys dedamosios, apie kurių formulę kalbėsime“, – komentavo K. Mažeika.
„Kitose ES šalyse dar ir kiti mechanizmai prisideda – dėl akcizų ir t. t.“, – pridūrė M. Puidokas.
Parama bus skiriama ne tik augalininkystės, bet ir pieno ūkiams. Vis dėlto pastarųjų atstovas dėl 20 mln. eurų optimizmu netrykšta.
„Linų neliko, žvėrelių neliko, kiaulių neliko, karvių... Tai viską atsivešime. Tai va tokie dalykai – ūkininkui lieka nuplyšę čeverykai “, – kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.
Parama ūkininkų sąskaitas turėtų pasiekti jau spalio–lapkričio mėnesiais.
Naujausi komentarai