Nukentėjo tūkstančiai hektarų
Ekstremalioji situacija buvo paskelbta Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, pamačius, ką audra ir liūtys pridarė pasėlių laukuose. Skaičiuojama, kad vien Vakarų Lietuvos regione neigiamas poveikis įvairiems pasėliams siekė nuo 30 iki 60 proc., galėjo nukentėti apie 56 tūkst. ha pasėlių. Gal kiek geresnė situacija kituose regionuose, tačiau ir dėl jų Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas optimizmu nespindi. „Galime sakyti, kad kituose regionuose situacija geresnė, pvz., Dzūkijoje, dalyje Suvalkijos, bet tos blogos žemės ūkio situacijos laukuose ribose, – aiškina A. Vanagas. – Šiemet niekur nėra gerai, nors pradėję kulti tikėjomės labai neblogo derliaus.“
Ne veltui yra patarlė: „Negirk dienos be vakaro.“ Gerai įsisavinę šią išmintį, žemdirbiai gana ilgai vengė kalbėti apie būsimą derlių. Ankstesnių metų pamokos išmokė patylėti, kol bus nuimtas visas derlius. Ši taktika pasiteisino ir šiemet, nes nors ir buvo kalbama apie visai neblogą derlių, jo tiesiog nespėta nuimti. Kai kur išguldyti javai dar ir dabar laukuose. Net ir tie, kurie šiuo lietingu sezonu vis dėlto dar bus nuimti, nebus labai geros kokybės.
Tikisi ir ES pagalbos
Ekstremaliosios situacijos paskelbimas Lietuvai suteikia galimybę dėl finansavimo, nuostolių padengimo kreiptis į Europos Komisiją (EK), taip pat užtikrintų, kad dėl elektros trikdžių įsipareigojimų neįvykdę ir produkcijos į prekybos centrus nepristatę tiekėjai negautų baudų.
Žmonės dažnai kalba apie ūkininkus, neva šie labai gerai gyvena, viskas finansuojama iš europinių lėšų, tačiau niekas nesigilina, kokia tai kilpa ant kaklo, – kiekvieną finansinį projektą lydi aibė įsipareigojimų. Be to, nė viena investicija į ūkį nefinansuojama 100 proc., reikia panaudoti ir savų lėšų, kurių dažniausiai ūkiuose tiek nesukaupiama, tad imamos paskolos iš bankų. Kai ateina terminas mokėti, niekas nepaiso, ar metai buvo blogi, ar lietus paskandino derlių, ar ligos užpuolė, ar dar kas nutiko – mokėk, nes skaičiuos delspinigius. Tokiais atvejais ekstremaliosios padėties paskelbimas yra tikras išsigelbėjimas, nes sutartyse suveikia force majeure aplinkybė, leidžianti derėtis dėl skolų atidėjimo.
Kodėl Lietuvos ūkininkai dalyvauja tuose projektuose, kodėl be papildomo finansavimo negali išsilaikyti? Išsilaikytų, ūkininkautų, tačiau dabar jie, kaip ir visų kitų sričių verslai, įeina į bendrą ES rinką, kur dirbdamas žemę senu belorusu su moderniais Europos ūkiais nepakonkuruosi. Tad ES ir suteikia galimybę visiems dalyvauti rinkoje vienodomis sąlygomis. Štai todėl ir mūsų ūkininkai valdo naujausią techniką, kuri kartais siutina miestiečius. Tačiau viskas ne dėl paikumo, o iš reikalo. Vis dėlto Lietuvos ūkininkai Europoje neturi visiškai vienodų sąlygų su senesnėmis žemyno šalimis – jiems skiriamos tiesioginės išmokos yra bene mažiausios. Dėl to Lietuva nuolat kelia šį klausimą. Štai ir dabar Žemės ūkio ministerija EK siūlo 2027 m. beveik 59 mln. eurų padidinti tiesioginėms išmokoms skirtą finansavimą. Jeigu siūlomi pakeitimai bus patvirtinti EK, 2027 m. tiesioginių išmokų finansavimas padidėtų nuo 612,7 mln. iki 671,4 mln. eurų.
Nepadengia visų nuostolių
Į EK dėl pagalbos fondo aktyvavimo Lietuva, kaip ir Latvija, planuoja kreiptis, kai bus surinkta visa informacija apie nuostolius iš šalies ūkių. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, jog yra žinoma, kad pietinės šalys tikrai kreipsis dėl šių metų gaisrų, dėl karščio padarytos didelės žalos, o Lietuva dėl patirtų didelių lietaus, potvynio padarytų žalų taip pat galės pretenduoti į to fondo dalį, bet tai galima padaryti tik aktyvavus ekstremaliosios situacijos fazę.
Dėl lėšų skyrimo EK spręs pavasarį, tad kol apsisuks visas biurokratinis ratas, ūkininkai turės verstis iš savų lėšų, kurių, akivaizdu, iš šiųmečio derliaus gaus mažiau. „Tos kompensacijos niekada nepadengia visų nuostolių, tik kažkiek prisideda, – sako A. Vanagas. – Pirmiausia stengiamės verstis iš savų lėšų.“
Jeigu bent kelias dienas nelytų, gal dar pavyktų nuimti visą ar bent didžiąją dalį likusio laukuose derliaus ir pasėti žieminius javus. Deja, vėl pranašauja lietų.
Laukai – sunkiai įvažiuojami
A. Vanago ūkis taip pat patiria jau nuolatiniais tampančių gamtos išbandymų, nes įsikūręs Vakarų Lietuvoje. Burzgindamas traktorių A. Vanagas mums paaiškino, kad vis dar bando įvažiuoti į laukus sėjai neužklimpęs: „Iki normalaus darbo dar labai toli.“ Labiausiai sekasi ant kalnelių, kalvų, kur žemė ne tokia šlapia.
Kitur laukuose dar nenukultas vasarinis derlius guli po vandeniu, skęsta. Svarbiausia, kad vėluojantis nuėmimas kiš koją ir sėjai, kuri jau turėtų įsibėgėti. Kai kuriuose Vakarų Lietuvos ūkiuose labai liūdna situacija – jau pasėti žieminiai rapsai užmerkti vandenyje. Tie, kurie jau spėjo sudygti, įsitvirtinti, gal ir užaugs, o kiti, vos pasėti, gali supūti. Nežinia, ar pavyks atsėti, nes vis pranešama kritulių. „Jeigu bent kelias dienas nelytų, gal dar pavyktų nuimti visą ar bent didžiąją dalį likusio laukuose derliaus ir pasėti žieminius javus, – sako A. Vanagas. – Deja, vėl pranašauja lietų.“
Užprogramuoti nuostoliai
Akivaizdūs šių metų ūkių nuostoliai, tačiau jie užprogramuoja nuostolius ir kitiems metams. Nenuimtas derlius šiemet mažins pajamas, o nepasėtas ar supuvęs – jau kitų metų tuščių laukų problema. „Panaši situacija kaip pernai, – sako LGAA vadovas. – Yra ūkių Klaipėdos, Kretingos, Plungės rajonuose, kuriuose jau pernai nespėjo pasėti rapsų. Neteko derliaus, tai pavasarį pasėjo daug vasarinių kultūrų. Deja, ir šiemet tik apie 30–40 proc. derliaus nuimta, įsivaizduokite, tokiu laiku, kai pati branda, kai jau turi būti baigta javapjūtė. Lomose pasėliai taip ir liks nenuimti, o tų, kuriuos nuims, kokybė irgi nebus pati geriausia. Drėgni pasėliai labai puolami mikotoksinų.“
Iš kur pas ūkininkus tiek optimizmo? „Optimizmo nėra, optimizmas būna, kai nusiperki žemės ir pasakai: štai, aš dabar ūkininkausiu, tačiau ilgainiui optimizmas išgaruoja, gyvenimas greitai pastato į vietą, – sako ūkininkas. – Kad ir nebūna bloga javapjūtė, kad ir gerai pasėji rapsus, vis tiek kirba mintis: gi negali būti viskas gerai.“
Pagal grafiką rapsai turėtų būti pasėti iki rugpjūčio 25 d., tad jie labiausiai ir vėluos. Kviečiai gali būti sėjami apie rugsėjo 10 d., o žieminiai miežiai – apie rugsėjo 5 d. A. Vanagas nemano, kad šioks toks svyravimas nuo grafiko gali pakenkti eksporto sutartims. Grūdai keliauja į uostą, trikdžių nėra. Paklaustas, ar užteks derliaus mūsų duonelei, ar ji nebrangs, grūdininkas tik juokiasi: „Ji Lietuvoje kepama daugiausia iš importuotų, pigesnių grūdų. Jeigu ir iš mūsų grūdų keptų, tikrai ne grūdų kaina būtų kalta, kad duona brangtų. Labai dažnai kepėjai viską nurašo pabrangusiems grūdams, tačiau jų dalis duonos savikainoje sudaro vos 5–7 proc., tad būtų neteisinga kaltinti Lietuvos grūdininkus.“
Naujausi komentarai