Be elektros palikus beveik 270 tūkst. vartotojų, siūlo formuoti tūkstantinį generatorių rezervą

„Audros stiprėja ir dažnėja, tai tą rezervą reikia turėti didesnį. Mūsų siūlymas ne šimtais, o tūkstančiais didinti generatorių skaičių ir jį decentralizuotai per savivaldybes ir seniūnijas išdalinti ir tada aprūpinti, kai būtų didžiausias poreikis žmonėms“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete sakė ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė.

„Generatorių rezervo (Lietuvoje – BNS) neturime“, – kalbėjo komiteto pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius.

Energetikos ministro atstovas Artūras Ketlerius BNS sakė, jog rezervas būtų decentralizuotas, o jo valdytojas būtų paskirtas tokiam siūlymui pritarus Vyriausybei.

ESO vadovas Renaldas Radvila teigė, kad po 2024-ųjų audros bendrovė įsigijo 500 generatorių, iš kurių 200 pristatyti savivaldybėms, tačiau rugpjūčio audra parodė, jog šio rezervo nepakanka.

„Akivaizdu, kad dėliojant visą planą, tarkime, jei tokia audra pasikartotų, tas kiekis turėtų būti ne šimtai, o daug didesnis. Gal net ne ESO atsakomybėje, o arčiau kliento, arčiau savivaldos, seniūnijų“, – komiteto posėdyje sakė R. Radvila.

E. Radišauskienė taip pat teigė, kad Vyriausybei pateiktame priemonių plane dar siūloma daugiau investuoti į elektros linijų kabeliavimą: „Pasiūlėme didesnes investicijas į kabeliavimą – 1,2 tūkst. papildomų kilometrų pasiūlyti ministro (Luko Savicko – BNS). Matysime, kokie bus sprendimai.“

Pasak R. Radvilos, iki šių metų pabaigos tikimasi nutiesti 1 tūkst. kilometrų požeminių kabelių, o iki 2028 metų – 2 tūkstančius.

E. Radišauskienės teigimu, be to, ministerija siūlo ieškoti papildomų lėšų gyventojų autonominėms elektros sistemoms – saulės elektrinėms su elektros kaupikliais. Pasak kanclerės, juos turintiems gyventojams padėjo išvengti elektros sutrikimų, tačiau juos įsirengė tik apie 15 tūkst. vartotojų.

BNS rašė, kad po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Nuo pirmadienio ilgiau nei 72 valandos elektros neturėjusiems ESO klientams mokamos kompensacijos.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad finansinis poveikis ESO sieks apie 18 mln. eurų, tačiau ši suma dar bus tikslinama, nes žalos vertinimo ir tinklo atkūrimo darbai dar tęsiami.