– Ar karšta vasara tampa ekonomine problema?
– Šie metai nėra pirmieji, kai dalį Europos degina karščio bangos. Tai jau yra kataklizmas, turintis ekonominių pasekmių. Viena vertus, jis kenkia derliui. Prisiminkime laiką, kai Pietų Europą siaubė karščio bangos, sukėlusios gaisrus. Nuo to labai stipriai nukentėjo derlius, buvo išdegintos alyvuogių giraitės.
Tai yra daugiametė žala šiai žemės ūkio žaliavų pramonei. Ji veikia aliejaus kainas, o atkurti tai, kas prarasta, prireiks nemažai metų.
Kita vertus, ir dabar stebime karščius didmiesčiuose. Paryžius, Londonas visais pajėgumais kondicionuojasi, išaugusi kondicionierių paklausa. Vienareikšmiškai, energetinės sąnaudos labai stipriai padidėjusios. Vietoj to, kad Europa kauptų dujų atsargas šaltai žiemai, kuri vėl gali būti anomaliai šalta, ji priversta kondicionuotis ir vėsintis.
Tai yra nepalankios pasekmės, turinčios neigiamą makroekonominį efektą, kurį sukelia karščio bangos. Tai tiesioginė klimato kaitos pasekmė. Normalu, kad šias sąnaudas teks valdyti ir gyventojams, ir pačioms šalims.
– Nuo rugpjūčio 1-osios pirmąjį būstą bus galima įsigyti ne su 15, o su 10 procentų pradiniu įnašu. Kaip vertinate tokius pasikeitimus? Ar tai užprogramuotas neišvengiamas nekilnojamojo turto kainų šuolis?
– Apie šį pokytį rinka žinojo pakankamai seniai – nuo praėjusių metų pradžios. Tai formavo rinkos lūkesčius. Nemažai pirkėjų buvo nusiteikę įsigyti nekilnojamojo turto anksčiau, dar prieš įsigaliojant šiam pokyčiui.
Buvo nuogąstaujama, kad tiek pensijų reformos poveikis nekilnojamojo turto rinkai, kai žmonės turės daugiau lėšų, tiek pradinio įnašo dalies sumažinimas gali sukurti dvejopą efektą. Tai gali paskatinti paklausą ir paskatinti pirkėjus būstą įsigyti gerokai sparčiau.
Atitinkamai toks paklausos šuolis gali paskatinti kainų augimą. Šis lūkestis rinką lydėjo jau praėjusiais metais, nes rudeniop matėme būsto rinkos suaktyvėjimą. Sandorių skaičius gerokai išaugo ir buvo antras didžiausias per pastarąjį dešimtmetį.
Natūralu, kad praėjusių metų rinkos aktyvumas sukėlė ir nekilnojamojo turto kainų reakciją. Būsto kainos pradėjo augti, augimas įsibėgėjo, o jo tempai spartėjo. Dabar kainų augimo tempas yra gerokai spartesnis už pajamų augimą. Tai kenkia įperkamumo rodikliams ir nėra tvaru.
– Paaiškėjo, kad dalis iš antrosios pensijų pakopos fondų atsiimtų pinigų gali būti laikomi pajamomis ir lemti socialinių išmokų bei kompensacijų netekimą. Ką apie tai manote?
– Tai yra nedidelę gyventojų dalį liečianti problema. Viena vertus, jei tai yra santaupos ir jos buvo nukreiptos ilgalaikiam taupymui, tokiu atveju jos neturėtų būti vartojamos ir sunaudojamos čia ir dabar.
Tačiau kadangi atsirado galimybė jas suvartoti čia ir dabar, matyt, jos gali būti laikomos pajamomis. Čia, aišku, kyla klausimų ir dėl neapibrėžtumo.
Kaip ir visa ši pensijų kaupimo problematika. Natūralu, kad visi kaupiame pensiją senatvei. Tai buvo ilgalaikis taupymo ir kaupimo tikslas, kurio privalėjome laikytis visą gyvenimą. Tačiau jis buvo pakreiptas kita linkme ir staiga atsirado galimybė pensijų lėšas panaudoti čia ir dabar.
Natūralu, kad dėl to keičiasi ir šių lėšų prigimtis. Jų nebegalime vadinti vien santaupomis – jos tampa disponuojamomis lėšomis.
– Lietuvos bankas prognozuoja, kad BVP augs 2,7 proc., o infliacija pasieks 5,1 proc. Taip pat dalį šių metų augimo gali palaikyti antros pensijų pakopos pinigų atsiėmimas. Ar gali susidaryti įspūdis, kad po antros pakopos ar kitų pinigų įliejimų gali ateiti „kalėdinės pagirios“?
– Daugelis ekonomistų nuogąstauja, kad šiemet Lietuvos ekonomika auga ne vien dėl sveikos augimo inercijos, ne vien dėl to, kad sukuriame daugiau produkto ar investuojame, bet ir dėl to, kad turime galimybių gerokai daugiau vartoti, nei vartotume įprastai.
Tai reiškia, kad naudodami savo santaupas turime daugiau galimybių įpirkti tiek kasdienio vartojimo prekių, tiek stambesnių pirkinių. Atitinkamai tai šiemet skatins ir mūsų BVP rezultatą.
Tačiau šios galimybės baigiasi. Jos kitąmet tokiu pačiu mastu nesitęs, nes tikėtina, kad tokiais tempais, kokiais pirmąjį ketvirtį gyventojai atsiėmė lėšas iš antros pakopos, atsiėmimų nebebus.
Natūralu, kad kyla klausimas: šiemet turime vienkartinį ekonomikos augimo stimulą. Tas stimulas baigsis, o kitais metais jis bus kuklesnis.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai