Apklausos duomenimis, patarimų finansų klausimais DI dažnai klausia 11 proc. 18–29 metų amžiaus jaunuolių. Taip pat 27 proc. apklaustųjų teigė tai darantys kartais, o dar 20 proc. tokiu būdu atsakymų yra ieškoję kartą ar du kartus.
„58 proc. apklaustųjų bent kartą atsakymų į finansinius klausimus ieškojo su DI. Tai stiprus signalas, kad jaunoji karta finansinių žinių semiasi ne tik iš tradicinių šaltinių, bet vis drąsiau pasitiki algoritmais“, – pranešime teigia SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė‑Varnė.
Tuo metu 42 proc. šalies jaunimo nurodė, kad finansiniams klausimams spręsti DI įrankių niekada nenaudojo.
Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad dažniau tokių įrankių kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ar „Claude“ patarimais naudojasi jauni vyrai – bent kartą taip elgėsi 68 proc. vaikinų ir 50 proc. merginų.
Panašūs rodikliai fiksuoti ir kaimyninėje Latvijoje. Apklausos duomenimis, šioje šalyje bent kartą DI finansiniams sprendimams priimti yra pasinaudoję beveik 55 proc. jaunuolių.
„DI gali būti puikus pagalbininkas mokantis ir ruošiantis priimti sprendimą, bet jis neturėtų tapti vieninteliu sprendimo priėmėju. Finansai visuomet yra asmeniški: skiriasi žmogaus pajamos, įsipareigojimai, turimas rezervas, ateities planai, požiūris į riziką. Būtent šio konteksto algoritmas gali neįvertinti“, – nurodo S. Strockytė-Varnė.
Jos teigimu, DI sugeneruotą informaciją ypač svarbu tikrinti tada, kai kalbama apie investicijas, kreditus, draudimo sutartis ar kitus ilgalaikius įsipareigojimus.
SEB banko užsakymu tyrimą Baltijos šalyse atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 500 lietuvių, 400 estų ir 506 latviai nuo 18 iki 29 metų.
Naujausi komentarai