Vaikų ligoninės medikai tvirtina, kad dabar jiems darbo apstu. Taip būna kiekvieną vasarą.
„Karščiai, įvairūs apsinuodijimai maistu, alergijos. Dabar ir oras toks – tai nulyja, tai nenulyja, temperatūra keičiasi. Traumų, aišku, irgi yra – paspirtukai, dviratukai, keturračiai“, – sakė paramedikė Dalia Bartienė.
Vaikų ligoninės Skubiosios pagalbos skyrius savaitgaliais būna sausakimšas. Šiokiadieniais pacientų mažiau, tačiau, anot darbuotojų, diena dienai nelygi.
„Pastaruoju metu buvo mažų vaikų, patyrusių saulės smūgį, vyresnių – su saulės nudegimais. Daugiausia pacientų Priėmimo skyriuje sulaukiame savaitgaliais“, – teigė registratorė Austėja Drukteinytė.
Vaikus į ligoninę atlydėję tėvai neslepia, kad eilėje kartais tenka laukti ir ilgiau.
„Žiemą namie sėdi, o vasarą prasideda judesys ir kartu traumos. Ir mes vasarą jų esame turėję – buvo išsisukęs koją“, – pasakojo moteris.
„Lipo laiptais ir pasisuko koją. Mano mergaitė tokia – lygioje vietoje pasidaro traumų, nieko keisto. Vasaros traumos ne pirmą kartą. Buvo ir batutas, ir paspirtukas“, – teigė kita moteris.
Pasak medikų, vasarą vaikų traumų ir kitų sveikatos sutrikimų padaugėja kone tris kartus. Gydytojai išskiria dažniausių vasaros vaikų nelaimių ketvertuką.
„Pas mus pirmauja paspirtukai, antroje vietoje – batutai, trečioje – dviračiai. O paskui tie, kurie prie paplūdimių lieka be galvos“, – sakė vaikų ortopedas-traumatologas Džeraldas Kazys Sivickis.
Medikai svarsto, ką daryti su jau kelerius metus daugiausia traumų sukeliančiais paspirtukais, ypač elektriniais.
„Dėl elektrinių paspirtukų gal net reikėtų galvoti apie griežtesnę kontrolę, nes traumų tikrai labai daug ir jos labai rimtos“, – teigė D. K. Sivickis.
Nelaimių su paspirtukais nepavyksta išvengti ne tik dėl jų populiarumo, bet ir todėl, kad daugeliui vaikų jie yra per greiti ir sunkiai suvaldomi.
„Tai labai nestabili transporto priemonė. Jeigu jus sumėtė, atsitrenkėte, neturite jokios apsaugos – skrendate. Lūžta kojos, rankos, galvos. Iš tikrųjų žmonės gali ir žūti“, – perspėjo D. K. Sivickis.
Traumatologas tėvus ragina pasirūpinti, kad vaikai ir paaugliai dviračiais, paspirtukais bei riedučiais važinėtų su šalmais, alkūnių ir kelių apsaugomis. Jis pabrėžia, kad svarbu vaikus mokyti saugoti save ir patiems rodyti tinkamą pavyzdį.
„Jeigu žmonės važinėja greitesniais paspirtukais, o tokių pas mus tikrai daug, rizika patirti labai rimtas traumas smarkiai išauga. Turėjome tokių atvejų, kad vos pavyko išgelbėti“, – sakė D. K. Sivickis.
Rekordiniai karščiai atnešė ir kitų bėdų – daugėja perkaitusių, saulės smūgį patyrusių ir nudegusių vaikų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Žmonės vaikšto su šortais, trumpomis rankovėmis, todėl nudega nemaži kūno plotai. Paskui atvažiuoja pas mus ir tenka guldyti į ligoninę dėl 20–30 proc. kūno nudegimų. Tokių atvejų turėjome ir turime. Ačiū Dievui, kad nudegimai nėra labai gilūs, tačiau kai nudega didelis plotas, vaikai atvyksta su sisteminėmis organizmo reakcijomis, patinimais ir pakilusia temperatūra“, – aiškino D. K. Sivickis.
Kadangi vaikų oda yra plonesnė, ji nudega itin greitai. Todėl medikai pataria su vaikais ilgai nebūti saulėje, rinktis pavėsį, naudoti apsauginius kremus, rengti plonais, tačiau kūną dengiančiais drabužiais ir duoti gerti daug vandens.
(be temos)