Geomagnetinės audros – kas tai ir kokių pavojų sukelia? Pereiti į pagrindinį turinį

Geomagnetinės audros – kas tai ir kokių pavojų sukelia?

2026-08-08 21:00

Mokslininkų teigimu, esame palyginti aktyvioje Saulės ciklo fazėje, todėl ir geomagnetinių audrų pasitaiko dažniau. Ką tai reiškia, kokį poveikį tokios audros daro Žemei, gamtai ir žmogui? Gydytojai įvardija, kam geomagnetinės audros nepavojingos, o kas joms siaučiant turėtų būti atsargūs.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Sutrikimai: dalis žmonių geomagnetinių audrų dienomis skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, miego sutrikimais, silpnumu, stebi kraujospūdžio svyravimus, kartais ir padažnėjusį širdies plakimą.

Kokia tai audra?

Kas ta geomagnetinė audra? Kauno technologijos universiteto (KTU) fizikas dr. Benas Gabrielis Urbonavičius paaiškino šiek tiek plačiau. Saulė nuolat skleidžia elektringųjų dalelių srautą – saulės vėją. Tačiau kartais ji išmeta ypač didelį plazmos ir magnetinio lauko debesį. Kai toks debesis pasiekia Žemę, gali prasidėti intensyvus energijos perdavimas į magnetosferą (erdvę, kurioje kosminio kūno magnetinis laukas kontroliuoja kosminių elektringųjų dalelių judėjimą – red. past.). Tada keičiasi žemės magnetinis laukas, jame tekančios elektros srovės, išsiplečia pašvaisčių zona. Šį reiškinį ir vadiname geomagnetine audra.

Vyksta ciklais

Geomagnetinių audrų dažnumas kinta kartu su maždaug vienuolikos metų trukmės Saulės aktyvumo ciklu.

„Artėjant aktyvumo maksimumui, geomagnetinių audrų būna daugiau, o minimumo metu jos gerokai retesnės“, – sako B. G. Urbonavičius. Audrų stiprumas vertinamas pagal G1–G5 skalę, kurioje G1 lygis reiškia silpną, G3 – kai jau galimi reikšmingesni technologijų sutrikimai o G5 – ekstremalią geomagnetinę audrą.

Ekspertas sako, kad šiuo metu gyvename palyginti aktyviu laikotarpiu.

„Dabartinis, 25-asis, Saulės aktyvumo ciklas maksimumą pasiekė 2024 m., o padidėjęs aktyvumas išlieka ir vėliau. Todėl, palyginti su 2019 m., kai buvo pasiektas Saulės aktyvumo minimumas, pastaraisiais metais geomagnetinių audrų ir ryškių pašvaisčių iš tiesų stebime daugiau“, – aiškina B. G. Urbonavičius.

Anot fiziko, statistiškai per vieną Saulės aktyvumo ciklą G1 lygio sąlygos pasitaiko apie 900 dienų, G3 – apie 130 dienų, o G5 – vidutiniškai vos keturias dienas.

„Vis dėlto geomagnetinės audros nėra periodiškas reiškinys: vienais metais gali būti beveik ramu, o kitais per kelias savaites gali pasitaikyti net kelios stiprios audros. Pati geomagnetinė audra paprastai trunka nuo keliolikos valandų iki kelių dienų“, – dalijasi B. G. Urbonavičius.

Viena audra nebūtinai gali būti sukelta vieno Saulės išsiveržimo – kartais Žemę pasiekia keli vienas kitą besivejantys vainikinės masės išmetimai, todėl jų poveikis sustiprėja.

Olivija Dobilienė

Įtaka gamtai

Specialistas pasidalijo, kad tokie reiškiniai gali veikti kai kuriuos gyvūnus. Migruojantys paukščiai, jūrų vėžliai, žuvys ir kai kurios kitos rūšys geba jausti Žemės magnetinį lauką ir net naudoja jį orientacijai.

„Geomagnetinės audros metu šis „magnetinis kompasas“ tampa mažiau patikimas, todėl gali padidėti orientacijos klaidų tikimybė“, – apie gamtos pasaulį aiškina fizikas. Tačiau jis pabrėžia, kad nėra duomenų apie didelę žalą ekosistemoms ar augalų ir gyvūnų žūtį, nulemtą įprastos geomagnetinės audros.

Poveikis technologijoms

Nors dauguma silpnų audrų gali praeiti beveik nepastebimai, stipresnės gali sukelti įvairių trikdžių. Pirmieji poveikį pajunta palydovai. Audros metu gali sutrikti jų elektronika, orientacijos sistemos, jutikliai. Taip pat įkaista viršutinė atmosfera, todėl žemose orbitose padidėja pasipriešinimas. Taip palydovai greičiau praranda aukštį.

B. G. Urbonavičius prisimena vieną tokių atvejų: „2022 m. net palyginti nestipri geomagnetinė audra padidino atmosferos pasipriešinimą ir prisidėjo prie 38 ką tik paleistų komercinių palydovų praradimo.“

Geomagnetinių audrų metu gali suprastėti globalinės palydovinės navigacijos sistemų (GNSS) tikslumas. „Tokie trikdžiai gali paveikti ne tik navigaciją, bet ir geodeziją, tikslųjį žemės ūkį, aviaciją, laivybą ir sistemas, kurioms būtinas tikslus laiko signalas“, – vardija B. G. Urbonavičius.

Dar vienas geomagnetinių audrų sukeliamas pavojus – sparčiai kintant Žemės magnetiniam laukui, Žemės paviršiuje susidaro silpnų elektrinių laukų, kurie veikia milžiniškus atstumus. Taip didelės metalinės konstrukcijos, tokios kaip ilgos elektros perdavimo linijos, naftotiekiai, dujotiekiai, veikia tarsi antenos. Susidaro papildomų elektros srovių, kurios gali sukelti transformatorių kaitimą, įtampos svyravimus ar įrangos gedimus.

„Būtent todėl geomagnetinės audros didžiausią grėsmę kelia ne telefonams ar buitinei elektronikai, o didelėms infrastruktūros sistemoms, besidriekiančioms šimtus ar net tūkstančius kilometrų“, – pabrėžia B. G. Urbonavičius.

Pasak B. G. Urbonavičiaus, teoriškai itin stipri geomagnetinė audra galėtų sukelti grandininę sutrikimų virtinę. Elektros tiekimo sutrikimai paveiktų mobiliojo ryšio, vandens tiekimo, degalų logistikos, elektroninių atsiskaitymų ir kitų paslaugų veikimą.

„2024 m. gegužę Žemę pasiekė ekstremalaus lygio geomagnetinė audra – pirmoji tokio stiprumo nuo 2003 m. Tačiau, nors tai sukėlė palydovinės navigacijos, radijo ryšio ir kai kurių kitų technologijų trikdžių, pasaulinė katastrofa neįvyko“, – primena KTU fizikas.

Svarbiausia apsauga išlieka ne geomagnetinių audrų baimė, o gera kraujospūdžio, cholesterolio, cukrinio diabeto kontrolė, reguliarus vaistų vartojimas ir sveikas gyvenimo būdas.

Įtaka žmogaus sveikatai

Anot B. G. Urbonavičiaus, nuo geomagnetinių audrų galimo tiesioginio fizinio pavojaus mus saugo atmosfera ir Žemės magnetinis laukas, tačiau medikai įvardija tam tikrų pavojų žmogaus sveikatai.

Plačiau apie tokias rizikas „Kauno dienai“ paaiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Širdies centro Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija Dobilienė.

Pasak jos, sveikam žmogui geomagnetinės audros paprastai nepavojingos, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad geomagnetinio aktyvumo dienomis gali nežymiai padaugėti ūminių miokardo infarktų, insultų, širdies ritmo sutrikimų atvejų.

Vis dėlto ji patikslina: „Kalbama apie nedidelį statistinį rizikos padidėjimą visoje populiacijoje, o ne apie tai, kad kiekvienam žmogui geomagnetinė audra sukels ligą.“

Kuo pasireiškia?

Gydytoja kardiologė aiškina, kad dalis žmonių geomagnetinių audrų dienomis skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, miego sutrikimais, silpnumu, stebi kraujospūdžio svyravimus, o kartais ir padažnėjusį širdies plakimą.

Mokslininkai mano, kad tokie reiškiniai gali būti susiję su autonominės nervų sistemos aktyvumo pokyčiais, sumažėjusiu širdies ritmo kintamumu, cirkadinio ritmo (24 valandų trukmės organizmo biologinio ciklo) pokyčiais ir nedideliais kraujagyslių tonuso svyravimais.

Švietė: geomagnetinių audrų metu išsiplečia pašvaisčių zona, tai – 2024 m. spalį Panevėžio rajone užfiksuota pašvaistė.

Kas jautriausi?

„Didžiausią dėmesį reikėtų skirti žmonėms, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis“, – tuos, kuriais geomagnetinių audrų metų reikėtų pasirūpinti pirmiausia, įvardija O. Dobilienė.

„Įvairiuose tyrimuose didesnis jautrumas nustatytas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, persirgusiems miokardo infarktu, pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu ar besiskundžiantiems ritmo sutrikimais, taip pat sergantiems diabetu ir lėtinėmis inkstų ligomis“, – vardija profesorė.

Kaip reikėtų elgtis?

Pasiteiravus, kaip reikėtų elgtis geomagnetinių audrų dienomis, gydytoja kardiologė sako, kad specialių medicininių rekomendacijų nėra.

„Tačiau pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, verta laikytis bendrųjų širdies sveikatos principų: reguliariai vartoti paskirtus vaistus, kontroliuoti arterinį kraujospūdį, pakankamai išsimiegoti, vengti dehidratacijos – skysčių trūkumo, riboti alkoholio vartojimą, nepiktnaudžiauti kofeinu ir energiniais gėrimais, vengti neįprastai didelio fizinio krūvio, jei tą dieną jaučiamasi prastai“, – pataria O. Dobilienė.

Profesorė akcentuoja: „Nėra pakankamai mokslinių įrodymų teigti, kad geomagnetinės audros tiesiogiai sukelia širdies ligas.“ Tačiau jautriems pacientams tai gali būti vienas iš aplinkos veiksnių, galinčių trumpam padidinti širdies ir kraujagyslių problemų riziką.

„Todėl svarbiausia apsauga išlieka ne geomagnetinių audrų baimė, o gera kraujospūdžio, cholesterolio, cukrinio diabeto kontrolė, reguliarus vaistų vartojimas ir sveikas gyvenimo būdas“, – įžvalgomis dalijasi O. Dobilienė.


Geomagnetinių audrų prognozės

Remiantis JAV veikiančios Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (angl. National Oceanic and Atmospheric Administration, NOAA) išankstinėmis prognozėmis, artimiausių pavienių silpnų (G1 lygio) geomagnetinių audrų galima laukti rugpjūčio 19 d. Tačiau, pasak NOAA, geomagnetinių audrų prognozės tampa patikimos tik likus maždaug 1–3 paroms iki įvykio, todėl ir ši prognozė dar bus tikslinama.

Geomagnetinių audrų prognozes artimiausioms trims paroms pateikia ir kai kurios orų interneto svetainės, programėlės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų