Alergiją galima kontroliuoti

Aler­gi­ja žie­da­dul­kėms, ar­ba šien­li­gė, – vie­na daž­niau­sių pro­ble­mų, dėl kurių žmo­nės krei­pia­si į gy­dy­to­ją aler­go­lo­gą.

Šie žmo­nės kan­ki­na­si dėl aler­gi­nės slo­gos, nes ne­ga­li nor­ma­liai gy­ven­ti, su­si­kaup­ti dar­bui, iš­si­mie­go­ti. Daž­nam sun­ku išei­ti iš na­mų – tu­ri už­si­da­ry­ti lan­gus ir sė­dė­ti na­muo­se, dėl to su­trin­ka dau­gu­ma jų so­cia­li­nių funk­ci­jų.

Na­tū­ra­lu, kad aler­giš­ki žmo­nės jau­čia­si blo­gai. Tad šien­li­gė tik iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do kaip ne­kal­ta slo­ga. Iš tie­sų ji la­bai su­trik­do  gy­ve­ni­mą.

Kaip at­skir­ti se­zo­ni­nę aler­gi­ją nuo per­ša­li­mo ar ki­tų svei­ka­tos pro­ble­mų, jei­gu jos simp­to­mai pa­si­reiš­kia pir­mą kar­tą?

Aler­go­lo­gų tei­gi­mu, šien­li­gės simp­to­mai yra šiek tiek ki­to­kie nei per­ša­li­mo. Jie lin­kę kar­to­tis, daž­niau­siai tuo pa­čiu me­tu, ne­ga­na to, var­gi­na in­ten­sy­vus čiau­du­lys, akių, no­sies nie­žu­lys, ku­rio per­ša­lus ne­bū­na. Tad, jei­gu pa­ste­bi­ma, kad ke­le­rius me­tus iš ei­lės tuo pa­čiu me­tu pa­si­reiš­kia pa­na­šūs simp­to­mai, grei­čiau­siai tai aler­gi­ja. Nors žmo­nės ne­re­tai ma­no, kad ke­le­rius me­tus iš ei­lės tuo pa­čiu me­tu per­šą­la, bet pa­ty­ręs aler­go­lo­gas iš kar­to su­pran­ta, kad žmo­gus jaut­rus  žie­da­dul­kėms.

Aler­gi­nės li­gos klas­tin­gos ir įdo­mios, nes da­lis pa­cien­tų jo­mis ga­li sirg­ti nuo vai­kys­tės ar jų simp­to­mai ga­li pa­si­reikš­ti vos gi­mus, kai ku­riems  jos iš­si­vys­to paaug­lys­tė­je, dar ki­tiems – su­lau­kus vy­res­nio am­žiaus. Aler­gi­jai vi­siš­kai ne­svar­bu žmo­gaus am­žius, ypač tu­rint ome­ny­je, ko­kio­je ap­lin­ko­je gy­ve­na­me. Aler­gi­nės li­gos glau­džiai su­si­ju­sios su ap­lin­kos tar­ša, įta­kos tu­ri ir pa­vel­dė­ji­mas – di­de­lė ti­ki­my­bė, kad aler­giš­kų tė­vų vai­kai taip pat sirgs aler­gi­nė­mis li­go­mis. Tai­gi am­žius čia  ne toks svar­bus. Tie­siog yra skir­tin­gi li­gos iš­si­vys­ty­mo me­cha­niz­mai ir bet ko­kio am­žiaus žmo­gus ga­li su­si­rgti aler­gi­ne li­ga.

Vi­siems, ku­riems ky­la įta­ri­mas, kad ser­ga šien­li­ge, pa­ta­ria­ma kuo anks­čiau kreip­tis į aler­go­lo­gą ir pa­si­steng­ti li­gą su­val­dy­ti.

Pa­ta­ri­mai, kaip pa­va­sa­rį iš­veng­ti se­zo­ni­nės aler­gi­jos ar­ba su­švel­nin­ti jos simp­to­mus

1. Ste­bė­ki­te žie­da­dul­kių pro­gno­zes. Re­gu­lia­riai tik­rin­ki­te oro ko­ky­bę ir žie­da­dul­kių ly­gį sa­vo re­gio­ne. Dau­giau­sia žie­da­dul­kių bū­na anks­ti ry­te ir vė­juo­to­mis die­no­mis.
2. Už­si­da­ry­ki­te lan­gus. Lai­ky­ki­te na­mų ir au­to­mo­bi­lio lan­gus už­da­ry­tus, kad ma­žiau žie­dadulkių pa­tek­tų į vi­dų. Nau­do­ki­te oro kon­di­cio­nie­rių su filt­rais.
3.  Ven­ki­te bū­ti lau­ke žie­da­dul­kių pi­ko me­tu. Jei įma­no­ma, pla­nuo­ki­te lau­ko veik­las vė­lai va­ka­re, nak­tį ar­ba po lie­taus, kai žie­da­dul­kių yra ma­žiau.
4. Dė­vė­ki­te ap­sau­gi­nes prie­mo­nes. Lau­ke būkite su saulės akiniais ar net kauke, kad ap­sau­go­tu­mė­te akis ir kvė­pa­vi­mo ta­kus nuo žie­da­dul­kių.
5. Grį­žę iš lau­ko per­si­ren­ki­te. Kad su­ma­žin­tu­mė­te žie­da­dul­kių sklai­dą na­muo­se, nu­si­vil­ki­te ir iš­skalb­ki­te dra­bu­žius, ku­riuos dė­vė­jo­te lau­ke.
6. Re­gu­lia­riai praus­ki­te vei­dą ir trin­ki­te plau­kus. Žie­da­dul­kės ga­li kaup­tis ant odos ir plau­kų, to­dėl svar­bu jas nu­plau­ti, ypač prieš ei­nant mie­go­ti.
7. Nau­do­ki­te oro va­ly­tu­vus. Oro va­ly­tu­vai pa­de­da su­ma­žin­ti žie­da­dul­kių  na­muo­se.
8. Drė­kin­ki­te no­sies glei­vi­nę. Nau­do­ki­te drus­kos tir­pa­lą ar­ba spe­cia­lius no­sies purš­ka­lus, kad pa­ša­lin­tu­mė­te į no­sį pa­te­ku­sias žie­da­dul­kes.
9. Ven­ki­te ki­li­mų ir užuo­lai­dų. Ki­li­mai ir užuo­lai­dos ga­li kaup­ti žie­da­dul­kes, to­dėl ver­ta rink­tis leng­vai va­lo­mas grin­dis ir užuo­lai­das.
10. Pa­si­tar­ki­te su gy­dy­to­ju dėl vais­tų. Jei simp­to­mai ryš­kūs, gy­dy­to­jas ga­li re­ko­men­duo­ti an­ti­his­ta­mi­ni­nius vais­tus, kor­ti­kos­te­roi­di­nius purš­ka­lus ar imu­no­te­ra­pi­ją.