Ribojimai skiriasi
Balandį „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė tėvų, auginančių vaikus iki dešimties metų, leidžia jiems žaisti žaidimus telefone bent valandą per dieną.
26 proc. respondentų nurodė savo vaikams leidžiantys žaisti 1–2 valandas per dieną, o 22 proc. – daugiau nei 2 valandas. Iki valandos žaisti leidžia 21 proc. apklaustųjų, iki 20–30 minučių – 8 proc. apklausos dalyvių. 14 proc. tėvų teigia laiko neribojantys arba jo nesekantys, o visiškai žaisti telefonu savo vaikams neleidžia 9 proc. respondentų.
Tyrimas taip pat atskleidė tam tikrų tendencijų pagal amžių – vaikams 1–2 valandas per dieną žaisti telefonu dažniau leidžia 36-erių ir vyresni respondentai.
Organizacijos „Jaunimo linija“ Kauno padalinio vadovas, psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad tyrimo rezultatai pirmiausia parodo, jog visuomenėje vis dar nėra vieningo požiūrio į vaikų žaidimus telefone.
„Matome labai didelę įvairovę – vieni tėvai laiką riboja griežčiau, kiti leidžia žaisti gerokai ilgiau. Tai rodo, kad visuomenėje vis dar nėra aiškaus susitarimo, kiek žaidimai vaikams yra naudingi, o kada jų jau tampa per daug. Tačiau kartu matome ir kitą tendenciją – žaidimai vaikų kasdienybėje tampa įprasta pramoga“, – sako jis.
Ne visi žaidimai žalingi
Pasak M. Kriščiūno, svarbu nepamiršti, kad patys žaidimai nebūtinai yra žalingi. Dalis jų gali turėti ir teigiamos įtakos vaikų raidai.
„Kai kurie žaidimai gali lavinti dėmesį, reakciją, atmintį, skatinti spręsti problemas ir mąstyti strategiškai. Egzistuoja kūrybingumą ar bendradarbiavimą skatinantys žaidimai, ypač kai jie žaidžiami kartu su kitais vaikais. Žaidimai gali tapti ir būdu atsipalaiduoti – sumažinti stresą ar trumpam atitraukti dėmesį nuo sunkumų“, – aiškina psichologas.
Žaidimus kuriančios įmonės „Nordcurrent“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Ada Mockutė-Jaime pastebi, kad diskusijose apie vaikų žaidimus telefonuose dažnai vyrauja kraštutinumai, nors realybė yra gerokai sudėtingesnė.
„Patys žaidimai savaime nėra nei blogis, nei problema. Kaip ir daugelyje sričių, svarbiausia tampa pusiausvyra ir turinys. Žaidimai vaikams gali būti ne tik pramoga, bet ir būdas mokytis, spręsti problemas, lavinti reakciją ar kūrybingumą“, – sako A. Mockutė-Jaime.
Pasak jos, svarbu vertinti ne tik laiką prie ekranų, bet ir bendrą vaiko kasdienybę.
„Jeigu vaikas yra fiziškai aktyvus, bendrauja su kitais vaikais, kokybiškai ilsisi ir turi įvairių veiklų už ekranų ribų, saikingas žaidimų laikas neturėtų būti vertinamas automatiškai neigiamai. Kur kas svarbiau tai, ar žaidimai neužima visos vaiko kasdienybės“, – pažymi ji.
Žaidimai dažnai nėra pagrindinė problema. Svarbiau suprasti, nuo ko vaikas į juos traukiasi ir ką juose randa.
Svarbu stebėti pokyčius
Vis dėlto, anot psichologo, problema dažniausiai atsiranda tada, kai žaidimai pradeda užimti pernelyg didelę vaiko gyvenimo dalį arba tampa pagrindiniu būdu spręsti emocinius sunkumus.
„Vienas svarbiausių ženklų – kai vaikui tampa sunku sustoti, o tėvams – atitraukti jį nuo žaidimų. Taip pat svarbu stebėti, ar dėl žaidimų nenukenčia miegas, mokslai, fizinis aktyvumas, santykiai su kitais žmonėmis“, – sako M. Kriščiūnas.
Jo teigimu, tėvams verta atkreipti dėmesį ir į emocines reakcijas.
„Jeigu apribojus žaidimus vaikas tampa itin dirglus, piktas ar užsidaręs, jei pradeda slėpti, kiek laiko žaidžia, atsitraukia nuo anksčiau mėgtų veiklų ar vis dažniau bėga į žaidimus po stresinių situacijų, tai gali būti ženklas, kad žaidimai tampa pagrindiniu būdu pabėgti nuo sunkumų ar nemalonių emocijų“, – pažymi psichologas.
Jis pastebi, kad psichologiškai vaikus prie žaidimų traukia ne tik pramoga, bet ir galimybė patirti kontrolę, pelnyti pasiekimų ir gauti greitą emocinį atlygį.
„Žaidimuose daug stimulų, apdovanojimų sistemų, aiškaus progreso. Vaikui tai suteikia kompetencijos jausmą – jis mato, kad ką nors geba ir gali kontroliuoti. Ypač jei realiame gyvenime to jausmo trūksta. Kartais žaisdamas vaikas jaučiasi saugesnis, labiau vertinamas ar sėkmingesnis nei kasdienybėje“, – aiškina M. Kriščiūnas.
Būdas bendrauti
Įmonės „Nordcurrent“ atstovės teigimu, vaikų santykį su technologijomis labiausiai formuoja ne draudimai, o bendri šeimos įpročiai.
„Technologijos ir žaidimai niekur nedings, todėl ilgainiui svarbiausia tampa išmokyti vaiką jais naudotis sąmoningai. Kalbėjimasis, aiškios ribos ir domėjimasis, ką vaikas žaidžia, dažniausiai duoda daugiau naudos nei griežti draudimai“, – priduria A. Mockutė-Jaime.
Anot jos, žaidimai telefone gali tapti bendru šeimos laisvalaikiu – skatinti kūrybingumą, bendradarbiavimą, komandinius įgūdžius ir tarpusavio komunikaciją.
Psichologas M. Kriščiūnas priduria, kad tėvams svarbiausia ne riboti laiką prie ekranų, bet suprasti, kokį vaidmenį žaidimai užima vaiko gyvenime.
„Žaidimai dažnai nėra pagrindinė problema. Svarbiau suprasti, nuo ko vaikas į juos traukiasi ir ką juose randa. Tėvams vertėtų į tai žiūrėti ne per draudimų ar bausmių prizmę, bet su smalsumu ir noru suprasti savo vaiką“, – apibendrina jis.
Naujausi komentarai