Gebėjimas rūpintis namais yra svarbus įgūdis, kurį verta ugdyti nuo mažens. Būtent taip vaikai pamažu mokosi savarankiškumo ir ruošiasi būsimoms pareigoms, rašoma „Ikea“ pranešime žiniasklaidai.
Savarankiškumo pamatai
Psichologas Paulius Rakštikas pabrėžia, kad tvarkydamiesi vaikai išmoksta, kad jų veiksmai turi pasekmes ir kad juos supanti aplinka tiesiogiai priklauso nuo jų pačių. Kitaip tariant, tvarkydamiesi vaikai kasdien ruošiasi būsimoms pareigoms.
„Kai vaikas pats sudeda žaislus, susitvarko kuprinę ir prižiūri savo erdvę, jis mokosi planuoti, užbaigti pradėtą darbą ir jausti atsakomybę. Kai vaikui patikima jo amžių atitinkanti atsakomybė ir jis su ja susidoroja, stiprėja vidinis įsitikinimas „aš sugebu“. Tai – savarankiškumo branduolys, ant kurio vėliau statomi visi kiti gyvenimo įgūdžiai“, – pastebi psichologas.
Jo teigimu, tvarka vaikams svarbi ir dėl jų emocinės gerovės: tvarkinga ir nuspėjama kasdienė aplinka gali padėti reguliuoti emocijas. „Vaiko savireguliacijos sistema dar formuojasi, todėl chaotiška, perkrauta erdvė gali tapti papildomu dirgikliu – tokioje erdvėje gali būti sunkiau susikaupti, apsispręsti, kuo žaisti“, – sako P. Rakštikas.
Jo teigimu, ne mažiau svarbu ir tai, kokį santykį su tvarka formuoja suaugusieji. Šiek tiek netvarkos vaiko aplinkoje yra sveika ir net būtina: jei kiek netvarkingame kambaryje vaikas jaučiasi gerai, žaidžia, tyrinėja, o pagrindinė tvarka – laisvas takas vaikščioti, lova be žaislų einant miegoti – išlaikoma, tai visiškai normalu ir net naudinga vystymuisi.
„Žaidimas natūraliai kuria netvarką: išsibarstę pieštukai, pusiau pastatyta pilis – tai kūrybinio proceso dalis. Todėl sveikas požiūris būtų – netvarka kuriant ir tvarka pabaigus“, – teigia psichologas.
Padeda funkcionali aplinka
Pasak Mortos Bučinskienės, „Ikea“ Interjero dizaino departamento vadovės, lengviausia paskatinti vaikus tvarkytis šią veiklą paverčiant smagia.
„Pvz., skirtingų dydžių ir spalvų daiktadėžės gali tapti žaidimu, kai reikia surasti tinkamą vietą kaladėlėms, žaisliniams automobiliams ar minkštiems žaislams sudėti. Taip pat kūrybinėms priemonėms skirtos dėžutės, krepšiai ar padėklai su skyriais padeda ne tik palaikyti tvarką, bet ir ugdyti daiktų organizavimo įgūdžius“, – sako interjero dizainerė.
Paprasti namų sprendimai padeda tvarką palaikyti be nuolatinių priminimų, todėl daugiau dėmesio lieka tam, kas vaikystėje svarbiausia – žaidimams, atradimams ir kūrybai.
Specialistė pažymi, kad tvarkytis gerokai lengviau, kai daiktai yra vaikui nesunkiai pasiekiami: žemiau pakabintos spalvingos sieninės daiktų laikymo sistemos ar lentynos leidžia mėgstamas knygas ir žaislus patogiai pasiimti ir padėti į vietą.
„Mažesniems vaikams net ir paprastas kilimas gali būti praktiškas sprendimas. Jis aiškiai apibrėžia žaidimų zoną, o, pvz., kilimas, kartu naudojamas kaip žaislų dėžė, sutraukus jo kampus vienu judesiu, gali virsti žaislų laikymo krepšiu“ – teigia M. Bučinskienė.
Dar vienas dažnas iššūkis šeimose – išmokyti vaikus nešvarius drabužius sudėti į skalbinių krepšį. Dizainerė atkreipia dėmesį, kad tam gali padėti didelis tekstilinis krepšys ar vaikų kambaryje pastatyta tinklinė daiktų laikymo sistema su skyriais. Gerai apgalvoti ir paprasti namų sprendimai padeda tvarką palaikyti be nuolatinių priminimų, todėl daugiau dėmesio lieka tam, kas vaikystėje svarbiausia – žaidimams, atradimams ir kūrybai.
Atsakomybės pagal amžių
Dizainerės ir psichologo teigimu, skirtingo amžiaus vaikams veiksmingi skirtingi tvarkymosi įpročių formavimo būdai. Įpročius dar lengviau formuoti, kai namų aplinka pritaikyta vaiko amžiui ir tam etapui būdingiems poreikiams.
Pvz., kadangi 1,5–3 metų vaikams natūraliai patinka, kai daiktai turi savo vietą, jiems tvarkytis lengviausia, kai yra žemos lentynos, atviros daiktų laikymo vietos ir dėžės su aiškiais paveikslėliais, nurodančiais, kur ir kokius daiktus sudėti.
Ikimokyklinukams – maždaug 3–6 metų vaikams – galima duoti dviejų ar trijų žingsnių užduotis ir įtraukti tvarkymąsi į dienos ritmą, kad jis taptų įpročiu, – pvz., tvarkytis kartu kasdien prieš vakarienę ar miegą. Šiame amžiuje taip pat praverčia skirtingų spalvų dėžės, krepšiai ar padėklai su skyriais – jie padeda vaikui suprasti, kaip rūšiuoti savo daiktus ir kur kiekvienas iš jų turi būti padėtas.
6–9 metų pradinukams jau galima skirti daugiau atsakomybės – pavesti rūpintis kuprinės, rašomojo stalo ar savo kambario tvarka. Todėl vertėtų įrengti nuolatinę vietą kuprinei, sportinei aprangai, piešimo priemonėms ar namų darbams atlikti.
Paaugliams svarbiausia – autonomija. Jų kambarys tampa asmenine erdve, o per didelė kontrolė čia dažniausiai tik sustiprina pasipriešinimą. Geriau susitarti dėl bendrų namų erdvių taisyklių, o asmeninę erdvę palikti jų pačių atsakomybei, kartu pasiūlyti savo pagalbą ieškant geriausio sprendimo.
Naujausi komentarai