Tarsi pasitikrinimo testas
„Nė vienas vaikas nėra apsaugotas nuo visų rizikų internete, kaip ir realiame gyvenime. Tačiau vaikui labai svarbu žinoti, kad, susidūręs su nemalonia ar gąsdinančia situacija, jis gali kreiptis į suaugusįjį ir sulauks pagalbos. Dažnai būtent kasdieniai pokalbiai, nuoširdus domėjimasis vaiko pasauliu ir laikas kartu kuria pasitikėjimą, kuris vėliau padeda vaikui nelikti vienam su iškilusiais sunkumais“, – sako vaiko teisių gynėja Gustė Valantinavičiūtė.
Anot vaiko teisių gynėjų forume pranešimą skaičiusios Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrėjos, humanitarinių mokslų daktarės Rūtos Latinytės, vaikai gana greitai pripranta prie situacijų, kai tėvai grasina atimti telefoną, išjungti internetą ar uždrausti naudotis socialiniais tinklais.
„Tuomet kyla svarbus klausimas – ar vaikas pasisakys, jei internete susidurs su patyčiomis, viliojimu, šantažu ar priekabiavimu? Ar tėvai bus tie žmonės, į kuriuos vaikas kreipsis pagalbos? O gal vaikas kaip tik labiausiai bijos, kad tik nesužinotų?“ – svarsto R. Latinytė ir siūlo užduoti sau kelis paprastus klausimus.
1. Ar vaikas jums nebijotų papasakoti apie nemalonią patirtį internete?
2. Ar šeimoje draugiškai, be pašaipų ir nuvertinimo kalbamasi apie tai, kas vaikui įdomu socialiniuose tinkluose?
3. Ar suaugusieji žino, kokiose platformose vaikas leidžia laiką, kokius žaidimus žaidžia?
4. Ar šeimoje aptariamos pasaulio aktualijos, įdomūs įvykiai, kartu žiūrimi filmai ir diskutuojama apie juose keliamas temas?
„Šie klausimai gali tapti ne tik savotišku saugumo internete patikrinimu, bet ir kelrodžiu stipresniam tarpusavio ryšiui kurti. Juk vaikas, kuris jaučiasi išgirstas ir suprastas, dažniau kreipsis pagalbos tada, kai jos labiausiai reikės“, – sako pašnekovė.
Reikalingas kritinis mąstymas
Nors dažnai manoma, kad vaikai ir jaunuoliai internete yra pažeidžiamesni, medijų raštingumo tyrimai rodo ir kitą pusę. Europos Komisijos duomenimis, jaunų žmonių medijų raštingumo lygis yra itin aukštas, o 18–25 metų amžiaus grupė siekia 91 proc. medijų raštingumo lygį ir gerokai lenkia vyresnes kartas. Tačiau gebėjimas atpažinti patikimą informaciją dar nereiškia, kad žmogus visada išvengs emocinio poveikio, manipuliacijų ar klaidinančio turinio.
Todėl svarbu mokyti vaikus ir kartu mokytis patiems neapsiriboti vien antraštėmis, skirti laiko visam turiniui perskaityti, tikrinti informacijos šaltinius ir ieškoti pirminių šaltinių, kai kyla abejonių dėl informacijos patikimumo.
R. Latinytė primena, kad žmonės dažnai pirmiausia reaguoja emociškai, o tik vėliau įjungia kritinį mąstymą. Dėl to socialiniuose tinkluose pamatę įrašą, nuotrauką ar vaizdo įrašą, kuris sukelia stiprias emocijas, pirmiausia turėtume sustoti ir įvardyti sau, ką jaučiame. Tik tuomet lengviau atsakyti į klausimą, ar prieš akis – patikima informacija, ar galbūt klaidinantis turinys.
R. Latinytė savo pranešime taip pat ragina saugotis vadinamųjų algoritmų spąstų: socialinių tinklų platformos linkusios rodyti tai, kas sulaukia dėmesio, todėl ilgainiui gali susidaryti įspūdis, kad visi galvoja taip pat arba kad viena tema yra svarbesnė nei yra iš tikrųjų. Būtent todėl verta sąmoningai ieškoti skirtingų nuomonių ir informacijos šaltinių.
Vaikui labai svarbu žinoti, kad, susidūręs su nemalonia ar gąsdinančia situacija, jis gali kreiptis į suaugusįjį ir sulauks pagalbos.
Ne kontrolė, o pasitikėjimas
Kalbant apie praktinius saugumo įgūdžius, vaikams svarbu priminti keletą pagrindinių taisyklių. Pirmiausia – atkreipti dėmesį į privatumo nustatymus ir įvertinti, kokias prieigas programėlėms suteikiame. Ne kiekvienai programai būtina matyti kontaktus, nuotraukas ar tikslią buvimo vietą.
Taip pat rekomenduojama atsargiai naudotis viešaisiais belaidžio interneto tinklais, kritiškai vertinti prašymus pateikti asmeninę informaciją ir pagalvoti, ar visur būtina registruotis tikru vardu bei pavarde. Vaikai, kaip ir suaugusieji, gali tapti sukčių taikiniu – sulaukti netikrų skambučių, žinučių ar elektroninių laiškų, kuriais siekiama išvilioti asmens duomenis.
Ne mažiau svarbus ir slaptažodžių saugumas. Stiprūs, unikalūs slaptažodžiai ir dviejų veiksnių autentifikavimas šiandien tampa tokiais pat svarbiais įpročiais kaip ir durų užrakinimas išeinant iš namų.
Ekspertai sutaria, kad visiškai apsaugoti vaikų nuo interneto rizikų neįmanoma. Tačiau galima pasirūpinti, kad susidūrę su sunkumais jie žinotų, kaip elgtis ir į ką kreiptis pagalbos. Tam svarbiausia ne kontrole, o pasitikėjimu paremtas santykis.
Naujausi komentarai