Šiuolaikinėje kultūroje jaunystė jau seniai tapo ne tik gyvenimo etapu, bet ir savotišku standartu. Esame įpratę vertinti išvaizdą per „geriau, nei tikėtasi“ prizmę, tarsi atrodyti pagal savo amžių jau nebūtų pakankamai gerai, rašo „Psychology Today“.
Tyrimai rodo, kad maždaug 59 proc. suaugusiųjų nuo 50 iki 80 metų mano, kad atrodo jaunesni nei jų amžius. Tuo pat metu būtent ši amžiaus grupė dažnai susiduria su vidiniu konfliktu: viena vertus – jausmas „aš dar gerai atrodau“, kita vertus – nerimas, kad to nepakanka.
Psichologai teigia, kad šio reiškinio pagrindą sudaro savivertės disonansas: žmonės tarsi suvokia save jaunesnius, tačiau tai nesuteikia jiems visiško emocinio pasitenkinimo.
Begalinis jaunystės vaikymasis
Paradoksas tas, kad net jei žmogus objektyviai atrodo jaunesnis nei jo amžius, tai nesumažina nerimo, o priešingai – dažnai paleidžia naują „dar geriau“ siekio ciklą. Tai sukuria užburtą ratą: atrodote jaunesnis, bet norite atrodyti dar jaunesnis, o tai veda prie nerimo, jei rezultatas nėra idealus.
Dėl to noras išlaikyti jaunystę virsta nuolatine naujų būdų, kaip „pataisyti“ savo išvaizdą, paieška. O kai rezultatas neatitinka lūkesčių, tai tik padidina stresą, nerimą ir net depresiją.
Kai išvaizda tampa pagrindine valiuta
Šiuolaikinė kultūra dažnai sustiprina mintį, kad jaunystė yra pagrindinis patrauklumo požymis. Tai matome filmuose, reklamoje ir socialiniuose tinkluose, kur net ir nedideli su amžiumi susiję pokyčiai suvokiami kaip problema, kurią reikia ištaisyti.
Psichologiniai tyrimai atkreipia dėmesį į tai, kaip dažnai išvaizda tampa pernelyg didelės intervencijos objektu – nuo kosmetinių procedūrų iki plastinės chirurgijos, – net ir tais atvejais, kai žmogus jau atrodo jaunas ir patrauklus.
Kartais kyla klausimas: ar šios intervencijos iš tiesų buvo būtinos, ar tai buvo atsakas į vidinį spaudimą niekada neatrodyti pagal savo amžių jokiomis aplinkybėmis?
Kai rūpinimasis išvaizda tampa spaudimu
Problema slypi ne pačiame rūpinimesi savimi – tai visiškai normalu. Klausimas iškyla tada, kai išvaizda ima dominuoti prieš kitus gyvenimo aspektus, tokius kaip sveikata, energija ir emocinė būsena.
Per didelis susitelkimas į išvaizdą gali lemti realių organizmo poreikių ignoravimą ir pakeisti rūpinimąsi sveikata begaliniais bandymais „sustabdyti laiką“.
Svarbu prisiminti, kad išvaizda yra kintamas dydis. Ji priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo miego kokybės, mitybos, skysčių balanso, vartojamų vaistų, streso lygio, fizinio aktyvumo bei daugybės kitų veiksnių.
Svarbūs klausimai
Prieš stengiantis atrodyti jaunesniems, ekspertai pataria sustoti ir sąžiningai savęs paklausti:
- Ar aš priimu patį faktą, kad branda gali kelti nerimą?
- Ar tai, ką darau dėl savo išvaizdos, yra rūpinimasis savimi ar jau įkyrus elgesys?
- Ar galiu aptarti savo patirtį su žmogumi, kuriuo pasitikiu?
Svarbu ne tik išorinis rezultatas, bet ir vidinė būsena, iš kurios gimsta šie veiksmai.
Viena iš pagrindinių šiuolaikinės psichologijos idėjų skamba paprastai, tačiau radikaliai: senėjimas yra privilegija, prieinama ne visiems. Ir šiame kontekste tokios frazės kaip „atrodai jaunesnis“ nustoja būti pagrindiniu tikslu. Juk daug svarbiau, kaip jaučiatės, kiek esate aktyvūs, įsitraukę į gyvenimą ir emociškai stabilūs.
(be temos)