Yra žmonių, su kuriais susipažįstame universitete, darbe, persikraustymo metu ar svarbiu gyvenimo laikotarpiu. Mes greitai suartėjame, dalijamės išgyvenimais, juokiamės, palaikome vieni kitus, ir atrodo, kad šis ryšys išliks amžinai.
Tačiau laikas eina, keičiasi darbas, miestas, gyvenimo ritmas ir prioritetai. Žmonės, kurie kažkada buvo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, pamažu iš jo išnyksta. Ar tai reiškia, kad tokia draugystė nebuvo tikra?
Leidinys „Psychology Today“ teigia, kad tikrai ne. Kartais draugystė tiesiog atlieka tam tikrą vaidmenį tam tikrame mūsų gyvenimo etape.
Draugystė, kurią sukuria aplinkybės
Tai ypač pastebima darbo santykiuose. Bendradarbiai neretai tampa artimais žmonėmis, nes kartu praleidžia daug laiko, išgyvena įtemptus laikotarpius, įveikia iššūkius, džiaugiasi pasiekimais ir susiduria su emociškai sunkiais momentais. Tokie ryšiai gali užsimegzti labai greitai. Bendros užduotys, kasdieniai susitikimai ir panašus gyvenimo ritmas sukuria artumo jausmą.
Psichologai jau seniai pabrėžia nuolatinio bendravimo vaidmenį formuojant santykius: kuo dažniau matomės, tuo didesnė tikimybė, kad tarp mūsų atsiras simpatija ir pasitikėjimas. Bendra patirtis ir bendri tikslai tik sustiprina šį ryšį. Todėl darbe užsimezgusi draugystė gali būti labai svarbi, net jei ji laikui bėgant keičiasi.
Kai gyvenimas verčia puslapį
Dauguma draugystės istorijų pasikeičia, kai pasikeičia aplinkybės. Vieni žmonės susiranda kitą darbą. Baigiasi studijos. Žmonės persikelia gyventi kitur, kuria šeimas, keičia gyvenimo būdą arba pradeda naują suaugusio gyvenimo etapą.
Šią bendrą aplinką galima pavadinti „socialiniu židiniu“ – vietomis ir veiklomis, kurios sukuria natūralias bendravimo galimybes. Kai šios sąlygos išnyksta, palaikyti ryšius tampa sunkiau. Kai kurios draugystės prisitaiko prie naujos realybės ir trunka metų metus. Kitos pamažu tampa tik šiltu prisiminimu. Ir tai nereiškia, kad jos buvo nenuoširdžios.
Šilti prisiminimai be noro sugrąžinti praeitį
Kartais su dideliu švelnumu prisimename žmones iš praeities. Šypsomės išgirdę jų vardus, prisimename pokalbius, kurie padėjo mums sunkiais laikais, arba akimirkas, kurios amžinai išlieka mūsų atmintyje.
Tačiau tuo pačiu metu ne visada norime atnaujinti šiuos santykius. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo prieštaringa: juk jei draugystė buvo svarbi, kodėl nėra noro prie jos grįžti?
Psichologai aiškina, kad geri prisiminimai gali suteikti šilumos ir prasmės pojūtį net ir nesistengiant susigrąžinti praeities. Dažnai pasiilgstame ne tik žmogaus, bet ir su juo susijusio gyvenimo laikotarpio. Buvęs kolega gali priminti pirmuosius profesinius žingsnius. Draugas iš universiteto – laisvės, savęs ieškojimo ir naujų galimybių laiką. Tas žmogus tampa tam tikros mūsų pačių versijos, kuri jau pasikeitė, simboliu.
Paleisti yra gerai
Socialiniai tinklai sukūrė iliuziją, kad visi svarbūs žmonės iš praeities turėtų likti šalia amžinai. Galime matyti pažįstamų iš įvairių gyvenimo etapų naujienas, tačiau nuolatinis skaitmeninis ryšys ne visada reiškia tikrą artumą.
Iš tiesų, žmonių santykiai visada keitėsi. Žmonės rado artumo mokykloje, darbe, bendruomenėse, bendrų renginių metu ar svarbiais savo gyvenimo laikotarpiais. Kai kurie santykiai truko dešimtmečius, o kiti natūraliai nutrūko pasibaigus tam tikram etapui. Suaugę mes nuolat keičiamės; mūsų vertybės, poreikiai ir požiūriai vystosi. Todėl keičiasi ir mūsų santykiai. Šio fakto priėmimas padeda nevertinti kiekvienos pasibaigusios draugystės kaip netekties.
Galbūt turėtume vertinti draugystę ne tik pagal jos trukmę. Nebūtina klausti: „Ar šis žmogus liko su manimi amžinai?“ Geriau paklausti: „Ar jis mane palaikė svarbiu momentu?“, „Ar jis padėjo man augti?“, „Ar suteikė man džiaugsmo ir juoko, kai man to reikėjo?“ Jei atsakymas yra „taip“, vadinasi, draugystė jau buvo vertinga.
Ne visi žmonės pasirodo mūsų gyvenime visam gyvenimui. Vieni su mumis pasilieka daugelį metų, o kiti lydi mus tik „kelis puslapius“. Tačiau šių puslapių skaičius nenulemia istorijos reikšmės. Draugystės gali būti trumpos, bet kartu ir gilios. Jie gali baigtis, bet palieka palaikymą, prisiminimus ir dalelę patirties, kuri suformavo mus tokius, kokie esame šiandien.
Naujausi komentarai