Lietuvos moterų krepšinio rinktinės jau kitąmet laukia istorinis įvykis – šalyje pirmą kartą bus surengtas Europos moterų čempionatas. Tiesa, iki pirmenybių likus metams Tarptautinė krepšinio federacija pranešė, kad šalių agresorių krepšininkams, treneriams ir net teisėjams panaikinami draudimai dalyvauti turnyruose. Nors Lietuvos asociacijos vadovai tikina, kad kitąmet vyksiančiame čempionate rusų ir baltarusių dar tikrai nebus.
„Lietuvoje tai tikrai Rusijos nebus, nes atrankos jau įvykusios. Noriu pasakyti ir pabrėžti mūsų poziciją. Ji tvirta ir nekintanti. Mes smerkiame bet kokį Rusijos sportininkų grįžimą į didžiąsias arenas iki tol, kol karas Ukrainoje nesibaigs“, – sakė Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ generalinis sekretorius Dominykas Domarkas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ukrainoje tebesitęsiant karui, šalių agresorių sportininkus sugrąžina vis daugiau sporto šakų. Neseniai rusams ir baltarusiams su savo vėliava leista dalyvauti ir plaukimo varžybose. Apie tokį sprendimą kiek anksčiau yra pasisakiusi pasaulio rekordininkė Rūta Meilutytė.
„Aš manau, kad tie, kas nori tuo pasinaudoti, ras būdą pasinaudoti bet kokiu atveju – ar dalyvaus su vėliava, ar be vėliavos“, – kalbėjo R. Meilutytė.
Kol kas Tarptautinė krepšinio federacija draudimus panaikino tik individualiems šalių agresorių sportininkams, o rinktinių ir klubų klausimas atidėtas iki gruodžio mėnesio. Lietuvos krepšinio vadovai baiminasi, kad galiausiai rusams ir baltarusiams nebeliks jokių apribojimų.
„Ta realybė kintanti. Akivaizdu, kad šitas sprendimas yra kelias Rusijai po truputį grįžti į krepšinį. Matome, kad kitose tarptautinėse federacijose tai jau vyksta“, – teigė D. Domarkas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo išplatinusi rekomendacijas Lietuvos sportininkams nedalyvauti turnyruose ir čempionatuose, kuriuose varžytųsi ir šalių agresorių atstovai. Tačiau dabar, panašu, Vyriausybės pozicija keičiasi.
„Pasakysiu – tą naštą lengviname. Valstybės požiūris šiuo atveju yra toks, kad apgailestaujame, jog jie turi dalyvauti su rusais ir baltarusiais. Bet skatiname varžytis aikštelėje ir, pasitelkus papildomą motyvaciją, nugalėti šalies agresorės atstovus“, – komentavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas.
Buvęs disko metikas, dabar parlamentaras Virgilijus Alekna stebisi, kad tebesitęsiant karinei agresijai Ukrainoje rusams ir baltarusiams taip lengvai naikinami draudimai.
„Kariniai veiksmai toliau vyksta. Jie intensyvėja. Yra pavojus, kad jie gali plėstis. O čia mes priimame palengvinimus šalies agresorės sportininkams. Na, tai nesuvokiami dalykai“, – kalbėjo V. Alekna.
Tiesa, dalis sporto šakų vis dar laikosi principinės pozicijos ir Rusijos bei Baltarusijos atletų sugrąžinti į varžybas kol kas neplanuoja. Viena jų – lengvoji atletika.
„Jeigu mes nekariaujame, tai taikiomis priemonėmis galime prisidėti. Visos priemonės, kenkiančios, sunkinančios gyvenimą agresoriui, yra geros. Ir labai gaila, kad tokių priemonių sporte vis mažėja“, – pabrėžė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.
Paskutinį kartą Lietuvos krepšinio rinktinė su rusais žaidė prieš daugiau nei penkerius metus, kai ruošėsi olimpinei atrankai.
Naujausi komentarai