Kitame etape mūsų krepšininkams reikės išplėšti bent keturias pergales iš šešių, o varžovai laukia stiprūs: Serbija, Turkija, Bosnija ir Hercegovina. Iš ką tik pasibaigusio etapo su parankesniais vadovais išsineštos trys pergalės. Lemiamas etapas prasidės rugpjūčio gale. Jei rinktinė nepasieks reikiamo rezultato, tai bus pirmas toks kartas per daugiau nei 20 metų. Komanda jau du kartus nepateko į olimpines žaidines, tad tęstųsi didžiųjų turnyrų badas. Laikas iki paskutinio atrankos etapo į pasaulio čempionatą tiksi, o vis neapsisprendžiama, ar keisti vyriausiąjį trenerį Rimą Kurtinaitį. Kiti treneriai, kuriems siūloma perimti vairą, nesutinka to padaryti. Ar didžiausia problema yra treneris, su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutuoja asociacijos „Lietuvos krepšinis“ vadovas Mindaugas Balčiūnas, „BasketNews.lt“ vadovas Jonas Miklovas bei „Krepšinis.net“ vyriausiasis redaktorius Edgaras Pulkovskis.
– Kaip ir kodėl Lietuvos vyrų rinktinė pateko į tokią situaciją?
– M.B.: Konstatuojame situaciją, kad šiandieniniai rinktinės rezultatai neatitinka sirgalių, asociacijos ir pačių trenerių lūkesčių. Pergalių buvo tikėtasi daugiau. Kaip minėjau, situaciją nuodugniai išanalizavome, svarstome sprendimus, kurie bus pristatyti kitą savaitę ir atsakys į daugelį klausimų.
– Kokias situacijos priežastis galite įvardinti?
– M.B.: Priežastis įvardinti turi treneriai, kurie treniruoja komandą. Tai yra momentinis kluptelėjimas ir niekas nėra nei galutinai pralaimėta, nei laimėta. Sportas yra dinaminis reiškinys. Būna ir pergalių, ir pralaimėjimų. Lietuvos krepšinis ne kartą yra įrodęs, kad moka mobilizuotis, ypatingai rinktinės pavidalu bei laimėti prieš stipresnius varžovus. Sprendimai bus pristatyti ir leis tikėtis, kad situacija gali keistis.
– Atrodo, kad sprendimas yra R. Kurtinaičio rankose. Ar jūs laukiate jo atsakymo?
– M.B.: Kompetencija skirti ir atleisti trenerius yra asociacijos „Lietuvos krepšinis“ vykdomojo komiteto narių rankose. Negaliu priimti tokių sprendimų vienas ir iš anksto komentuoti. Mes gerbiame kiekvieną trenerį, dirbantį Lietuvos rinktinėje. R. Kurtinaitis per kelis darbo metus padovanojo labai gerų pergalingų emocijų. Gali būti tęstinumas, o gali būti ir pokytis. Viešai pateikiama informacija nėra visiškai tiksli. Dirbame keliomis kryptimis, kad būtų pristatytas geriausias sprendimas.
– Klausytojai teiraujasi, ar bus prisiimta asmeninė, jei rinktinė nepateks į pasaulio čempionatą?
– M.B.: Asmeninė atsakomybė yra apibrėžta įstatais. Atsakomybę už rinktinės rezultatus neša vyriausiasis treneris ir programos vadovai. Aš atsakau už asociacijos „Lietuvos krepšinisׅ“ veiklą, kuri pastaraisiais metais išgyvena finansinį, organizacinį ir netgi sportinį pakilimą.
– Yra kalbų, kad prieš jus formuojasi opozicija, noras perimti iš jūsų asociacijos vairą. Skamba ir Jono Mačiulio pavardė. Kaip jūs į tai reaguojate?
– M.B.: Reaguoju į tai sveikai. Opozicija yra normalus didelių ekosistemų reiškinys. Jos veikla ir sprendimai yra apibrėžti asociacijos įstatuose. Tiesiog reikia pasiskaityti ir veikti pagal įstatus, jei yra noras ką nors keisti. Jei bus bendruomenės palaikymas, pokyčiai įvyks. O jei bendruomenė yra patenkinta bendrąja veikla, tuomet bus tęstinumas.
– Dalis kritikos skrieja todėl, kad jūs nepripažįstate, jog vyrų krepšinio rinktinės situacija bloga. Kituose savo pasisakymuose sakote, kad viskas normalu, nors realybė šiek tiek kitokia. Ar jums nėra liūdna dėl esamos situacijos?
– M.B.: Negali būti laimingas, jei egzistuoja rizika nepatekti į pagrindines varžybas. Tačiau atsakomybės yra išdėstytos labai aiškiai. Aš asmeniškai negaliu treniruoti rinktinės ar atsakyti, kas įmes kamuolį į krepšį. Bendrąja prasme, Lietuvos krepšinio ūkis yra gerai tvarkomas, tai rodo asociacijos narių apsisprendimas. Visi kiti sprendimai yra reglamentuoti įstatuose, o jei kas nors nori imtis veiksmų, yra aprašyta, kaip tai padaryti.
– Kokią ambiciją keliate Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei pasaulio čempionate?
– M.B.: Iš pradžių reikia patekti į čempionatą, o tuomet bus nustatyti tikslai.
– Kaip vertinate Lietuvos prezidento kritiką? Naujienų agentūrai BNS jis sakė, kad sistema neveikia, kad reikia pokalbio apie į rinktinę investuotus resursus, nes rezultatyvumas neatitinka lūkesčių.
– M.B.: Noriu pabrėžti, kad iš esmės ataskaitos periodiškai teikiamos visoms pagrindinėms institucijoms. Tai buvo padaryta ir šią savaitę. Manome, kad pagrindiniai asmenys turi žinoti būsimus sprendimus ir džiaugiamės, kad net pats prezidentas domisi mūsų problemomis. Mes tikrai tai vertiname. Pradinis sprendimo kontūras buvo išdėstytas atsakingiems asmenims, o tolesni sprendimai bus pristatyti visiems.
– Neaišku, ne tik kas treniruos rinktinę, bet ir kas joje žais. Skelbiama, kad Jonas Valančiūnas artimiausiame lange to nedarys. Ar jis apie tai jus informavo?
– M.B.: Tai gana ankstyvas klausimas. Pirmiausia yra formuojamas trenerių štabas. Ar bus tęstinumas, ar papildymas, ar naujovės, skelbsime kitą savaitę. Tuomet treneriai sudaro norimų žaidėjų sąrašą ir sprendžiamas jų atvykimas. Šiuo metu turime išsiuntę apie 30 žaidėjų kvietimų ir šiai dienai to pakanka. Jų patvirtinimus ar atsisakymus dalyvauti aptarsime tada, kai treneriai nustatys savo dvyliktuką. Žaidėjai žaidžia už Lietuvą, ne už trenerį ir tai yra didžiulė garbė.
– Spinduliuojate pasitikėjimą savimi ir minite bendruomenės palaikymą. Benas Matkevičius sako, kad 95 proc. krepšinio elito yra nusisukę nuo jūsų. Kas turi nutikti, kad priimtumėte sprendimą pasitraukti ir pasitikrinti pasitikėjimą?
– M.B.: Elito sąvoka yra labai keista. Jei jis ir egzistuoja, tai be Lietuvos krepšinio bendruomenės sunkaus darbo, paprastų žmonių, trenerių, organizacijų vadovų jis nevyktų. Nežinau, ar B. Matkevičius yra elitas, ar ne. Gerbiu jį kaip specialistą, rinktinių narį. Tačiau tai yra jo asmeninė nuomonė ir neturiu pareigos jos vertinti.
– Neatsakėte į klausimą: kas turi įvykti, kad jūs pasitrauktumėt?
– M.B.: Rinkimai yra po dviejų metų. Jei opozicija nori dalyvauti rinkimuose, turi du metus tam pasiruošti. Mums įdomu išgirsti kuo daugiau idėjų, vizijų ir požiūrių, kad krepšinio bendruomenė nuspręstų, kuri yra geriausia.
– M. Balčiūnas kalba apie tvirtą organizacijų palaikymą. Jonai, kokia yra realybė?
– J.M.: M. Balčiūnas, kaip įprasta, pasako dalį tiesos ir interpretuoja ją taip, kaip jam patogu. Jis pagražina tiesą. Kolega perskambino didžiajai daliai asociacijos narių, kurie išreiškė palaikymą. Jie pritarė pastangoms ir norams gerinti krepšinio situaciją, o į viešumą išėjusiame tekste teigiama, kad yra pritariama vadovams, norintiems gerinti situaciją. Tai yra įprasti dalykai, prie kurių Lietuvos krepšinio gerbėjai baigia priprasti. Gaila žmonių, kurie puse valandos bandė išgirsti atsakymus į konkrečius klausimus. Gavome dar vieną neigimo dozę.
Išjudinti tokį tvirtą akmenį labai sudėtinga.
– M. Balčiūnas akivaizdžiai pasakė, kad atsistatydinti neketina. Ar įmanoma, kad situacija pasikeistų? Skelbiate, kad galbūt tai galėtų padaryti Jonas Mačiulis.
– J.M.: Reikia tikėtis, kad kas nors atsiras. Toks negebėjimas atrasti žmogaus, galinčio oponuoti, sudaro problemą. Noriu sugrįžti prie temos apie tai, kad 95 proc. Lietuvos krepšinio elito jo nepalaiko. M. Balčiūnas atsakė, kad dirba ne tik elitas ir tai yra tiesa. Daugybė trenerių, vaikų ir sporto organizacijų per visą Lietuvą daro didžiulį darbą kiekvieną dieną. Bet tai nekeičia fakto, kad M. Balčiūnas neturi 95 proc. Lietuvos krepšinio elito palaikymo. Nereikia gąsdinti tuo žodžiu, nes kalbame apie tokias asmenybes kaip Arvydas Sabonis, Jonas Kazlauskas, Šarūnas Jasikevičius ir kiti. Tai pavardės, kurios Lietuvos krepšinį nešė daugybę metų ir su šiais žmonėmis M. Balčiūnas neturi jokio kontakto. Jis gali slėptis po skaičiais ir juos pagražinti, bet faktas toks, kad nėra jokio ryšio tarp asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidento ir ryškiausių šalies krepšinio žmonių.
– Edgarai, ar jūs tikitės, kad gali įvykti sujudimas, ar vis dėlto reikia sukąsti dantis?
– E.P.: Šansų, kad sujudimas įvyktų taip greitai, yra labai mažai. Manau, kad M. Balčiūną turėsime kęsti dar šešerius metus. J. Mačiuliui reikėtų padaryti labai daug, kad pavyktų išjudinti tuos žmones, kurie balsuoja ir neva tiki M. Balčiūnu. Išjudinti tokį tvirtą akmenį labai sudėtinga. Elitas gali kalbėti ką nori, bet kas iš to? Jie nebalsuoja ir nepriima sprendimo. M. Balčiūnas taip įsišaknijo, kad netikiu, jog per dvejus metus pavyks jį patraukti.
– Kaip žiūrite į trenerio paieškas?
– J.M.: Trenerio paieškos yra labai chaotiškos, nes treneriai nesiveržia į darbą, kuris iki šiol buvo prestižinis. Lietuvos rinktinės kėdė su savimi atneša labai daug ugnies ir ne vienas treneris tai patyrė. Kai rinktinė žaidžia tarptautinėse varžybose, į ją žiūri visos Lietuvos akys. Seniau bet kuriam treneriui užimti šią vietą buvo didžiulis jo darbo įvertinimas. Tačiau manęs nestebina, kad dabar treneriai nesiveržia į šią poziciją.
– Klausytojas Dainius rašo, kad R. Kurtinaičio nereikia atleisti, tiesiog reikia tikėti, kad laimėsime. Edgarai, ką jūs apie tai manote?
– E.P.: Galbūt užtenka tikėti. R. Kurtinaitis savo tikėjimą jau išbarstė. Neatimkime jo nuopelnų, nes pernai jis paruošė žaidėjus, kurie šovė į viršų. Tačiau langų specifika yra kitokia ir akivaizdu, kad treneris nemoka dirbti šio darbo. Tikėjimas gali baigtis tuo, kad kitais metais pasaulio čempionate nedalyvausime. Net pakeitus trenerį tikimybė yra maža, bet geriau kažką daryti ir bandyti kabintis, nei nuleisti rankas.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)