Kaunietis trigubo ultratriatlono planetos pirmenybėse aplenkė kelias dešimtis konkurentų ir užėmė penktą vietą.
Prieš tai T. Grabauskas parsivežė auksą iš dvigubo ultratriatlono pasaulio taurės etapo Vokietijoje. „Double ultra Triathlon Lensahn“ varžybose kaunietis užtruko 23 valandas 15 minučių. Ten mažiau nei per parą jis nuplaukė 7,6 km, nuriedėjo dviračiu net 360 km ir dar nubėgo 84,4 km.
Austrijoje išbandymas buvo dar sunkesnis: vien trasoje praleistos 38 valandos 41 minutės, arba dvi naktys ir viena diena.
– Į varžybas ne skrendate, o važiuojate automobiliu. Organizmui tenka papildomas krūvis. Kaip susitvarkėte su kelionės į Austriją ypatumais?
– Viskas vyko labai sklandžiai. Po darbų su savo pagalbininku pajudėjome Austrijos link. Iš viso teko įveikti 1 280 km. Iš vakaro nupirkau visas reikiamas kelių vinjetes, kad nereiktų stoviniuoti prie sienų. Pakeliui stabtelėjome iš anksto suplanuotos nakvynės, o ryte pratęsėme kelionę. Jau apie pietus buvome varžybų vietoje. Vos išlipę iš automobilio pajutome karštį. Oro temperatūra viršijo +30 °C temperatūrą. Ramiai įsikūrėme, dar turėjome dvi geras paras. Toliau viskas – kaip įprastai: poilsis, palapinės statymas, maisto ir vandens papildymas, starto paketų atsiėmimas, atletų pristatymas, dalyvių instruktažas. Prieš starto dieną gerai išsimiegojau, papusryčiavau, įšokau į baseiną, gurkštelėjau kavos. Aplankė ir man jau gerai žinomas nerimo jausmas, teko susidėlioti mintis ir susikaupti.
– Jau pirmojoje rungtyje neišvengėte nuotykių?
– Baseine startavau kraštiniame takelyje su septyniais atletais. Plaukiant nukentėjo abi rankos, kairę gal tris keturis kartus susitrenkiau su kitais praplaukiančiais varžovais. Net buvo minčių, kad lūžo pirštas – po finišo praėjus dviem dienoms negalėjau suspausti kumščio. Dešinę ranką irgi nuolat daužiau į baseino kopetėlių porankius. Nuplaukiau 11,4 km. Išlipau iš vandens, atrodo, penktas.
– Kaip susiklostė dviračių rungtis?
– Baseine startavome 18 val., jame užtrukau 3 valandas 35 minutes. Atokvėpio buvo tik vadinamojo tranzito metu – persirengiant po vienos rungties kitai, apie 7 minutes. 21.45 val. jau sėdau minti dviračio. Prieš startą sumontavome du galingus žibintus, kad nereikėtų papildomai stoti tamsoje. Oras buvo tvankus, vėjuotas, paryčiais stipriai žaibavo, lynojo. Maistas, gėrimai, papildai – mano pagalbininkas Kęstas savo darbą atliko tobulai. Dukart teko stoti priverstinai. Pirmas sustojimas buvo maždaug po 300 km. Pajutau skausmą, jau negalėjau minti – kojų pirštai tiesiog degė. Norėjosi kuo greičiau nusiauti batus. Užtrukau 7–10 minučių, pasikeičiau kojines – ir vėl į trasą. Vėliau dar vienąkart panašiai sustojau apsišluostyti ir išsitepti kūną kremu nuo saulės. Beje, prisikalbėjau juokaudamas, kad kaip būtų smagu, jei įgeltų bitė arba širšė. Važiuojant taip ir nutiko – geras jausmas, trukęs porą valandų. Šiurpuliukai lakstė po kūną, užtat buvau neįprastai žvalus. Dviračiu įveikiau 540 km per 19 valandas 2 minutes. Laikiausi devintoje vietoje.
Kūnas – tarsi kosmose, be – orientacijos, kalba – nerišli. Supratau: tai riba, kai būtina sustoti.
– Spėčiau, kad bėgimo trasoje jau puolėte vytis konkurentų...
– Atsikvėpėme 5 minutes. Mano asistentą Kęstą pakeitė man į pagalbą atskubėjęs ultratriatlono „žvėris“ – Bogomiras Dolencas su savo šeimyna. Startavome vėl tvoskiant karščiui. Pirmas maratonas – 42 km – buvo tarsi jėgų patikrinimas. Jį įveikiau per 4 valandas 45 minutes. Dar maždaug po 5 km jau reikėjo kovoti su miegu. Pamenu: bėgau, sustojau, kūnas – tarsi kosmose, be orientacijos, mėčiausi į šonus, kalba – nerišli, ėmė vaidentis... Supratau: tai riba, kai būtina sustoti. Tokia būsena man pažįstama, tad nekelia nerimo. Tiesiog reikia įsiklausyti į kūno kalbą. Šiaip ne taip parbėgau iki poilsio vietos ir nusnaudžiau pirmas 10 minučių palapinėje ant suskleidžiamos mažos kėdutės. Įdomus jausmas, kai sėdi miegodamas, – tos 10 minučių prabėga kaip sekundė. Trečias stabtelėjimas – 15 minučių. Nužygiavau pas draugus kroatus į palapinę, kad galėčiau ištiesti kojas ant sofutės. Atsigavau, pailsėjau, išgėriau kavos ir akyse pasidarė šviesiau. Įpusėjus trečiajam maratonui užsibrėžiau tikslą pavyti penktoje vietoje buvusį varžovą. Tai pavyko, tad likau labai patenkintas. Sukoriau iš viso 126,6 km per 15 valandų 50 minučių. Kai finišavau, jausmas buvo neapsakomas! Juolab kad pagerinau ir savo asmeninį rekordą.
Naujausi komentarai