Užsispyrusios, bet, verta pabrėžti, atkaklios lietuvaitės Roberta, Lina, Aušra, Natalija ir Diana, arba kitaip komanda „Stiprios kartu“, kartą jau nukovusios Lamanšą, dabar perplaukia ir Šiaurės sąsiaurį.
„Manau, kad tai yra įrodymas, jog mes daug galime ir galime įveikti visus septynis sąsiaurius. Tai tiesiog buvo stiprus asmeninis ir komandinis pasiekimas“, – sakė plaukikė Roberta Jasikonytė.
Vienu sudėtingiausių pasaulio plaukimo maršrutų laikomas „North Channel“ pasižymi itin stipriomis srovėmis ir šaltu vandeniu, kurio temperatūra plaukimo dieną siekė vos 12–13 laipsnių.
„Jau įšokus į 12 laipsnių vandenį tave ištinka šalčio šokas ir gaudai orą. Po 40 minučių prasideda šalimo požymiai. Tas paskutines minutes dairaisi į denį, tau rodo laiką ir iš tikrųjų skaičiuoji kiekvieną minutę, nes jauti, kaip šaltis pradeda skverbtis gilyn ir plaukti pasidaro tiesiog kančia“, – pasakojo plaukikė Diana Varanavičė.
„Atsiranda šiokia tokia kančia, o abejonės, nori nenori, pradeda lįsti į galvą, nes protas kovoja su kūnu“, – pridūrė R. Jasikonytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tiesa, nors iššūkis nemenkas, lietuvėms jis įveikiamas. Nuo Šiaurės Airijos iki Škotijos pakrantės plaukusios lietuvės beveik keturiasdešimties kilometrų distanciją įveikė per 12 valandų ir 4 sekundes.
Estafetės principu plaukusios merginos keitėsi kas valandą. Kitaip sakant, atplauki, keturias valandas ilsiesi ir vėl šoki į ledinį vandenį.
„Iš karto išlipus iš vandens privalai apsivilkti labai šiltus drabužius. Turime specialią aprangą, termo drabužius, specialius paltus, „Dryrobe“. Žodžiu, reikia šildyti kūną. O tam, kad atsistatytum ir pasiruoštum kitam plaukimui, privalai vartoti daug angliavandenių“, – aiškino R. Jasikonytė.
Sąlyga čia viena – jei kuri komandos narė plaukti nebegali, estafetė stabdoma. O būtent su šiuo iššūkiu susidūrė ir viena iš plaukusių, kai kūnas pradėjo atsisakyti.
„Mes visi labai išsigandome. Ji vos sugebėjo įlipti į laivą ir praktiškai pirmas 15–20 minučių nekalbėjo. Tuo metu stebėtojas pasakė, kad jeigu ji per kelias valandas neatsigaus, estafetę stabdysime, nes negalės leisti jai dar kartą lipti į vandenį. Keisčiausia buvo tai, kad kitas jos plaukimas buvo daug lengvesnis“, – pasakojo D. Varanavičė.
Dar prieš startą komandos planus nemenkai sujaukė nepalankios oro sąlygos, dėl kurių startą teko perkelti. Natūralu, kad kiekviena turi ir asmeninį gyvenimą, todėl iš naujo teko derinti ne tik darbus, bet ir pirkti kelionės bilietus.
„Tai turėjo įtakos mūsų asmeniniams gyvenimams. Atsirado daug problemų komunikuojant, nes tai yra penki atskiri gyvenimai, penki skirtingi darbai, atsakomybės ir taip toliau. Logistika stipriai strigo – reikėjo ieškoti naujų bilietų, derinti atostogas“, – sakė R. Jasikonytė.
„Aš dirbu biure nuo aštuonių iki penkių, turiu lanksčias darbo sąlygas, todėl man persiderinti buvo gana paprasta. Aišku, reikėjo pirkti naujus bilietus, iš naujo užsakyti viešbutį. Tačiau kai kurios iš mūsų yra mokytojos, kurios turi būti fiziškai darbo vietoje, kita yra karininkė, todėl joms viską persidėlioti buvo gerokai sudėtingiau“, – pasakojo D. Varanavičė.
Tiesa, ties Šiaurės sąsiauriu lietuvaitės sustoti neketina. Ambicingą tikslą įveikti visus septynis „Ocean Seven“ vadinamo iššūkio sąsiaurius užsibrėžusių komandos narių kitas iššūkis turėtų būti Kuko sąsiauris, esantis Naujojoje Zelandijoje.
Naujausi komentarai