Europos tinklinio lygoje – viltinga lietuvių paraiška

Pergalės – Šiauliuose

Europos lygos varžybose debiutavusi Lietuvos moterų tinklinio rinktinė iškovojo dvi pergales, patyrė keturias nesėkmes ir tarp 24 dalyvių užėmė septynioliktą vietą.

Lietuvės pirmiausia Osijeke (Kroatija) 0:3 nusileido graikėms ir 0:3 – kroatėms, vėliau Engelholme (Švedija) 0:3 pralaimėjo švedėms bei 2:3 – Bosnijos ir Hercegovinos atstovėms, galiausiai Šiauliuose 3:0 įveikė portugales ir 3:2 – rumunes.

Į finalo turnyrą pateko po šešias pergales iškovojusios švedės, slovėnės, vengrės ir slovakės.

Tokių pat rezultatų, kaip mūsų šalies komanda, pasiekė ir portugalės bei latvės.

Žemesnėse, 18–24 pozicijose, liko Kosovo, Izraelio, Estijos, Sakartvelo, Albanijos, Islandijos ir Šiaurės Makedonijos tinklininkės.

Potencialas: lietuvės (geltonos spalvos marškinėliai) Šiauliuose įveikė aukštesnes vietas reitingų lentelėje užimančias rumunes ir portugales. / M. Gailiūno nuotr.

Aštuoniolikmetė – tarp geriausiųjų

Rezultatyviausiai žaidė „Kauno-VDU“ lyderė Martyna Paukštytė – per šešerias rungtynes pelnė iš viso 87 taškus. Tai – šešioliktas rezultatas tarp visų Europos lygos žaidėjų.

Komandos kapitonė Monika Šalkutė surinko 70 tšk. (bendroje įskaitoje – 27 vieta), Barbora Rakauskaitė – 49 tšk. (59 vieta).

Be to, aštuoniolikmetė B. Rakauskaitė pagal blokus Europos lygoje – penkta (18), Rūta Staniulytė – dešimta (16), M. Paukštytė – 21-oje vietoje (13).

Naujausioje pasaulio („Volleyball World“) reitingų lentelėje Lietuvos rinktinė iš 73 vietos pakilo į 60-ąją. Tai – didžiausias šuolis tarp 103 klasifikuotų komandų.

Europos tinklinio konfederacijos (CEV) reitingų lentelėje mūsiškės – 30 vietoje tarp 44 valstybių. Latvės – 31-oje pozicijoje, estės – 34-oje. Lyderių trejetą sudaro Serbija, Italija ir Turkija, o Šiauliuse nugalėtos rumunės – penkioliktoje vietoje, portugalės – 6-oje.

Nuoseklesnės investicijos leistų progresą paversti ilgalaikiu procesu.

Tikisi tolesnio augimo

„Rinktinės pasirodymas – ne atsitiktinumas, o nuoseklaus darbo rezultatas. Matome aiškią tobulėjimo grandinę – nuo sporto mokyklų ir Ozo sporto gimnazijos iki „Kauno-VDU“ ir kitų klubų bei nacionalinės komandos. Patyrusių žaidėjų indėlis ir jaunosios kartos potencialas leidžia tikėti, kad Lietuvos moterų tinklinis turi visas galimybes ir toliau augti“, – kalbėjo D. Čerka.

LTF vadovas tikisi, kad šie rezultatai taps svarbiu signalu Lietuvos sporto politikos formuotojams ir aukšto meistriškumo sporto finansavimo sprendimus priimančioms institucijoms.

„Mūsų tinklininkės jau įrodė, kad net ir turėdamos ribotus resursus gali pasiekti konkurencingą lygį Europoje. Nuoseklesnės investicijos leistų šį progresą paversti ilgalaikiu procesu ir priartintų Lietuvą prie sugrįžimo į Europos čempionatą“, – teigė D. Čerka.

Europos lyga – vienas atrankos etapų į 2028 m. Senojo žemyno pirmenybes. Tiesioginius kelialapius jau pelnė Slovėnijos, Švedijos, Vengrijos ir Slovakijos tinklininkės.

Dėl dar keturių vietų bus kovojama 2027 m. Europos lygos varžybose, o kiti bilietai teks 2026 m. Europos čempionėms, keturioms 2028 m. pirmenybių šeimininkėms ir vienuolikai – pagal CEV reitingą.