28 metų libaniečių kilmės amerikietis Hadi Mataras (Hadis Mataras) „nusprendė suderinti savo vertybes su Irano lyderių teroristinėmis vertybėmis“, sakė JAV prokuroras Michaelas DiGiacomo (Maiklas Didžakomas), pridurdamas, kad kaltinamasis kelis mėnesius planavo išpuolį peiliu, per kurį vos nežuvo S. Rushdie, netekęs regėjimo viena akimi.
H. Mataras taip pat buvo pripažintas kaltu dėl paramos Irano remiamai Libano kovotojų grupuotei „Hezbollah“, tyrėjams jo namuose radus šios organizacijos medžiagos.
Federaliniai prokurorai teigė, kad H. Mataras vadovavosi fatva, raginančia įvykdyti mirties bausmę S. Rushdie, kurią 1989 metais pirmasis paskelbė velionis Irano lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeini) už pranašo Muhammado (Muhamado) aprašymą savo populiarioje knygoje „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses).
Šią fatvą 2017 metais patvirtino velionis Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei (Ali Chamenei), o 2006 metų kalboje jai pritarė „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala), nurodė prokurorai.
„Jo žiaurus išpuolis prieš poną Rushdie per taikų kalbėjimo renginį yra šiurpus priminimas apie Irano terorizmo pasaulinį mastą“, – sakė M. DiGiacomo.
„Turiu savų įtarimų“
S. Rushdie praėjusią savaitę liudijo H. Mataro federaliniame teisme, apie išpuolį kalbėdamas beveik valandą.
Paklaustas, ar tiki, kad H. Mataras buvo motyvuotas įvykdyti fatvą, S. Rushdie, pasak JAV žiniasklaidos, atsakė: „Aš apie tai nežinojau. Turiu savų įtarimų.“
Išpuolis įvyko Šautokvos institute Meivilyje, Niujorko valstijoje, per žodžio laisvės konferenciją, kai tuomet 24 metų H. Mataras užšoko ant scenos ir kelis kartus smogė S. Rushdie 15 centimetrų geležte.
2024 metais S. Rushdie išleido memuarus apie šią vos mirtimi nesibaigusią patirtį „Peilis“ (Knife), kuriuose jis veda įsivaizduojamą pokalbį su H. Mataru.
Dokumentinis filmas apie išpuolį „Peilis: pasikėsinimas nužudyti Salmaną Rushdie“ (Knife: The Attempted Murder of Salman Rushdie) anksčiau šiemet buvo pristatytas „Sundance“ kino festivalyje.
Niujorko valstijos teisingumo sistema H. Matarą jau pripažino kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti ir nuteisė 25 metams laisvės atėmimo, o dabar jam gresia papildoma maksimali federalinė bausmė iki gyvos galvos.
Nuosprendis jam turėtų būti paskelbtas lapkričio 3 dieną, nors leidinys „The New York Times“ pranešė, kad H. Mataro advokatas Nathanielis Barone II (Natanielis Baronas antrasis) pareiškė ketinantis apskųsti šį sprendimą.
Prieš teismo procesus H. Mataras žurnalistui sakė manantis, kad S. Rushdie „užpuolė islamą“.
Po 1989 metų fatvos S. Rushdie dešimtmetį atsiskyrėliškai gyveno Londone, tačiau pastaruosius 20 metų – iki išpuolio – palyginti normaliai gyveno Niujorke.
Anksčiau šiemet S. Rushdie sakė, kad smurtas yra „nesąžiningųjų, besinaudojančiųjų tamsumu“ įrankis pulti kultūrą.
„Autoritarams kultūra yra priešas. Nesvarbu, ar tai būtų žurnalistika, ar universitetai, ar muzika, ar rašymas, – sakė S. Rushdie. – Nekultūringiems, tamsiems ir radikalams tai nepatinka, ir jie imasi priemonių prieš tai, ką matome kiekvieną dieną.“
Naujausi komentarai