Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos išpuolius pavadino „šiurpiomis atakomis“.
Nuo tada, kai prieš daugiau nei ketverius metus Rusija pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, jos pajėgos nuolat vykdo bombardavimus, siekdamos sunaikinti šalies infrastruktūrą ir palaužti ukrainiečių kovinę dvasią. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, jau žuvo daugiau nei 16 tūkst. Ukrainos civilių.
Rusijos raketa smogė centriniam Dnipro miestui, kur žuvo penki žmonės ir 29 buvo sužeisti, socialiniuose tinkluose pranešė V. Zelenskis.
Rusijos dronai taip pat pataikė į keleivinį mikroautobusą pietiniame Zaporižios mieste, kur žuvo trys žmonės ir šeši buvo sužeisti, įskaitant vaiką, nurodė jis.
Be to, Ukrainos šiaurės rytiniame Sumų regione Rusijos dronai pražudė 69 metų moterį ir 77 metų vyrą, pranešė Nacionalinė policija. Charkivo meras Ihoris Terechovas teigė, kad per dieną surengtą Rusijos smūgį šiame šiaurės rytiniame mieste žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti.
Kruvinų išpuolių įvyko dar mažiausiai šešiuose Ukrainos regionuose, teigė pareigūnai. Daugiau informacijos kol kas nepateikiama.
Dėl smūgių dalis ukrainiečių liko be elektros
Pirmadienį po Rusijos smūgių kai kurie vartotojai aštuoniuose Ukrainos regionuose liko be elektros, dėl karščio bangos išaugus vartojimui, mat žmonės įsijungė oro kondicionierius, pranešė tinklo operatorius „Ukrenergo“.
V. Zelenskis vėl paragino Europą paspartinti oro gynybos plėtrą, kad būtų galima blokuoti sunkiau numušamas Rusijos balistines raketas.
„Žmonėms reikia didesnės apsaugos nuo tokių šiurpių atakų, – sakė V. Zelenskis. – Visų pirma mums reikia antibalistinių pajėgumų. Labai svarbu, kad Europa kuo aktyviau kurtų savo antibalistinę gynybą – savo sistemas ir raketas.“
V. Putinas teigia, kad besiplečiančios Ukrainos dronų atakos karo nesustabdys
Vakarų pareigūnai teigia, kad pastaraisiais mėnesiais kare įvyko ryškus lūžis, mat vis aktyvesni atsakomieji Ukrainos dronų smūgiai sukėlė degalų trūkumą Rusijoje ir Maskvos okupuotose teritorijose. Analitikų teigimu, šios atakos susilpnino Rusijos kariuomenės tiekimo linijas į frontą rytų ir pietų Ukrainoje, sulėtindamos jų judėjimą į priekį.
Inovatyvi Ukrainos dronų inžinerija suteikė jai pranašumą kare ir pavertė ją pasauline šios technologijos karinio naudojimo lydere, ir dabar, anksčiau prašiusi užsienio karinės paramos, ji pati padeda šalims partnerėms.
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pripažino, kad pakartotiniai Ukrainos tolimojo nuotolio dronų smūgiai Rusijos naftos objektams sukėlė degalų trūkumą. Šis deficitas sukėlė visuomenės pyktį ir nepasitenkinimą, žmonėms valandų valandas laukiant eilėse degalinėse.
Tačiau V. Putinas atmetė bet kokias galimybes nusileisti ir tikino, kad Rusija galiausiai nugalės kare, nepaisant to, ką jis pavadino laikinomis nesėkmėmis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos pozicija dėl Ukrainos nesikeičia, ir pabrėžė, kad rusų kariai tęsia puolimą fronto linijoje.
Jų pastangos „leidžia mums būti tikriems, kad mūsų tikslai bus pasiekti“, žurnalistams sakė D. Peskovas.
Analitikai: Rusijos pažanga mūšio lauke mąžta
Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ nurodė, kad tokia Kremliaus pozicija yra bandymas priversti Vakarus ir Ukrainą nusileisti Rusijos reikalavimams.
Tačiau jis pridūrė, kad „Rusijos rezultatai mūšio lauke 2026 metais toliau prastėja, o Rusijos gebėjimas pasiekti savo tikslus karinėmis priemonėmis kelia abejonių“.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba nuo sekmadienio vakaro iki pirmadienio ryto numušė 209 Ukrainos dronus.
Ukrainos oro pajėgos pranešė numušusios 82 iš 108 dronų, kuriuos Rusija paleido per naktį.