„Atsakydama į Kyjivo režimo atakas prieš civilinius taikinius Rusijoje, Rusijos kariuomenė tęs ir intensyvins didelio tikslumo smūgius prieš karinius taikinius Kyjive“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija, apkaltinusi Ukrainą bandymu „sutrikdyti demokratinę Rusijos piliečių valią“.
Ankstyvą sekmadienį Ukraina paleido dronų bangas į Maskvą ir jos apylinkes, per kurias žuvo du žmonės ir užsidegė naftos perdirbimo gamykla, pranešė pareigūnai.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad tai buvo didžiausia ataka prieš Maskvą nuo tada, kai Kremlius 2022 metais pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak jo, išpuoliui panaudota apie 1 600 dronų, iš kurių 450 buvo nukreipti tiesiai į sostinę.
Smūgiai buvo suduoti paskutiniąją griežtai kontroliuojamų parlamento rinkimų dieną. Plačiai tikimasi, kad šie rinkimai atneš dar vieną pergalę valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“, palaikančiai prezidentą Vladimirą Putiną.
Kremliaus šeimininkas penktadienį apkaltino Ukrainą bandymu trukdyti balsavimui, tačiau Kyjivas į šį kaltinimą neatsakė. Ukraina šiuos Rusijos rinkimus pavadino farsu.
Rinkimų Rusijoje laisvumą nuolat kritikuoja ir Vakarai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo tarpu gyrė smūgius, sakydamas: „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas praėjusią naktį turėjo labai didelį poveikį Maskvos srityje.“
„Buvo smogta vienam iš pagrindinių Rusijos naftos pramonės objektų ir agresoriaus logistikos objektui. Tai yra milijardai dolerių, kurie maitina karo mašiną“, – rašė jis platformoje „X“.
Ukraina dronais taikosi į Rusijos infrastruktūrą viso karo metu, taip keršydama už Maskvos vykdomą jos pačios miestų bombardavimą.