Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad tai buvo didžiausia ataka prieš Maskvą nuo tada, kai Kremlius 2022 metais pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak jo, išpuoliui panaudota apie 1 600 dronų, iš kurių 450 buvo nukreipti tiesiai į sostinę.
Vaizduose užfiksuota didžiulė skylė daugiabučiame gyvenamajame name miesto pakraštyje, o kitame vaizde matyti iš, kaip manoma, naftos perdirbimo gamyklos kylantys juodi dūmai.
Smūgiai buvo suduoti paskutiniąją griežtai kontroliuojamų parlamento rinkimų dieną. Plačiai tikimasi, kad šie rinkimai atneš dar vieną pergalę valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“, palaikančiai prezidentą Vladimirą Putiną.
Kremliaus šeimininkas penktadienį apkaltino Ukrainą bandymu trukdyti balsavimui, tačiau Kyjivas į šį kaltinimą neatsakė. Ukraina šiuos Rusijos rinkimus pavadino farsu.
Rinkimų Rusijoje laisvumą nuolat kritikuoja ir Vakarai.
V. Putinas į naujausius smūgius dar nesureagavo. Tačiau Maskvos meras S. Sobianinas apkaltino Ukrainą bandymu daryti įtaką balsavimui.
„Precedento neturinti ataka buvo aiškiai suplanuota siekiant sužlugdyti rinkimus. Priešui tai nepavyko“, – platformoje „Telegram“ parašė S. Sobianinas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo tarpu gyrė smūgius, sakydamas: „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas praėjusią naktį turėjo labai didelį poveikį Maskvos srityje.“
„Buvo smogta vienam iš pagrindinių Rusijos naftos pramonės objektų ir agresoriaus logistikos objektui. Tai yra milijardai dolerių, kurie maitina karo mašiną“, – rašė jis platformoje „X“.
Ukraina dronais taikosi į Rusijos infrastruktūrą viso karo metu, taip keršydama už Maskvos vykdomą jos pačios miestų bombardavimą.
Per sekmadienio atakas dviejose skirtingose vietose žuvo mažiausiai du žmonės – 44 metų moteris ir pagyvenęs vyras, pranešė Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas.
Pasak A. Vorobjovo, dronui įsirėžus į 21 aukšto pastatą ir kilus gaisrui taip pat teko evakuoti 400 žmonių.
Rinkėjų nerimas
Smūgiai suduoti balsavimui, kuris lems visas 450 vietų Rusijos žemuosiuose parlamento rūmuose Valstybės Dūmoje, įžengus į trečiąją ir paskutinę dieną.
Šie parlamento rinkimai yra pirmieji Rusijoje nuo 2022 metų, kai ji pradėjo puolimą Ukrainoje. Nors staigmenų nesitikima, jie gali atskleisti visuomenės nuotaikas dėl karo.
Plačiai prognozuojama, kad „Vieningoji Rusija“, laimėjusi visus parlamento rinkimus Rusijoje nuo 2003 metų, lengvai gaus dar vieną pergalę.
Visos kitos partijos palaiko V. Putiną ir karą Ukrainoje.
Liberaliajai partijai „Jabloko“, raginusiai nutraukti kovas, Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė kelti savo federalinį sąrašą, nors jos kandidatai kai kuriose vienmandatėse apygardose liko biuleteniuose.
V. Putinas ragino rusus dalyvauti balsavime, pristatydamas jį kaip paramos Maskvos kariams demonstravimą ir „atsaką tiems, kurie nori susilpninti Rusiją“.
Maskvoje viena rinkėja naujienų agentūrai AFP sakė esanti nusivylusi šalies ekonomine padėtimi.
„Daug žmonių neteko darbo. Atlyginimai dabar ne auga, o mažėja“, – kalbėjo 30 metų Diana.
Kita rinkėja, 71 metų Tatjana, teigė balsavusi už „Vieningąją Rusiją“.
„Tai didžiausia partija, pati darbščiausia ir produktyviausia“, – sakė ji.
V. Putino politiniai oponentai buvo ištremti, įkalinti arba mirė. Pagrindinis jo varžovas Aleksejus Navalnas mirė Arkties kalėjime 2024 metais.
A. Navalno našlė Julija Navalnaja paragino prieš karą nusiteikusius rusus bendrai atiduoti savo balsus sekmadienį vidurdienį – ši taktika pritraukė minias per 2024 metų prezidento rinkimus.
Berlyne keliasdešimt opozicijos rėmėjų susirinko prie Rusijos ambasados protestuoti, pranešė AFP žurnalistas.
Kibernetinės atakos
Balsavimui pasiekus paskutinę dieną, Rusijos rinkimų komisijos vadovė pareiškė, kad prieš rinkimų infrastruktūrą buvo nukreipta kibernetinių atakų banga.
Rusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova neįvardijo, kas už tai atsakingas.
Pasak jos, atakas, atrodo, įvykdė „labai profesionalios, gerai koordinuotos grupės, naudojančios dirbtinio intelekto įrankius“.
„Per pastarąjį laikotarpį užfiksuota daugiau nei 1 000 DDoS atakų bangų prieš infrastruktūrą Rusijoje, kuri yra tiesiogiai susijusi su rinkimų procesu“, – Rusijos naujienų agentūros citavo E. Pamfilovą.
Paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) susijusios su sistemos perkrovimu interneto srautu, kad ji negalėtų normaliai veikti.
Šeštadienį E. Pamfilova sakė, esą sabotažininkai taip pat nutraukė ryšio linijas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, taip bandydami sužlugdyti balsavimą.
„Šį incidentą vertiname kaip tyčinį sabotažo aktą ir bandymą sutrikdyti balsavimą regione“, – valstybinė naujienų agentūra TASS citavo E. Pamfilovą.
Naujausi komentarai